Armėnija ir Azerbaidžanas apkaltino viena kitą šaudymu pasienyje

Abiejų šalių vadovai šeštadienį Briuselyje turi surengti derybas, kuriomis siekiama išspręsti dešimtmečius besitęsiantį teritorinį ginčą tarp dviejų Kaukazo kaimynių.

Europos Sąjungos organizuojamas susitikimas Briuselyje įvyks po to, kai praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos pareiškė, kad padaryta apčiuopiama pažanga siekiant taikos susitarimo konflikte dėl Kalnų Karabacho anklavo.

Tačiau ketvirtadienį abi šalys apkaltino viena kitą šaudymu pasienyje.

„Azerbaidžano kariuomenės karys žuvo po Armėnijos pajėgų provokacijos“, – pareiškime sakė Azerbaidžano gynybos ministerija, apkaltinusi Armėniją, kad ši „dar kartą pažeidė paliaubų susitarimą“, panaudodama didelio kalibro ginklus.

Armėnija savo ruožtu sakė, kad per susirėmimus, dėl kurių ji kaltina Azerbaidžaną, sužeisti keturi jos kariai.

„Azerbaidžano pajėgos iš artilerijos ir minosvaidžių apšaudo Armėnijos pozicijas Sotko regione“ rytuose, pranešė Armėnijos gynybos ministerija.

Incidentas įvyko likus kelioms dienoms iki Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio susitikimo su Armėnijos prezidentu Nikolu Pašinianu ir kolega iš Azerbaidžano Ilhamu Alijevu Briuselyje.

ES pareiškime teigiama, kad abu vadovai taip pat susitarė susitikti kartu su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais birželio 1 dieną Moldovoje vyksiančio Europos viršūnių susitikimo metu.

Susitarimas „preliminarioje stadijoje“

N.Pašinianas ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžaną siekiu pakenkti deryboms Briuselyje, tačiau pridūrė, kad vis dar yra pasirengęs jose dalyvauti.

„Aš nepakeičiau savo nuomonės dėl kelionės į Briuselį“, – sakė Armėnijos premjeras savo vyriausybei.

Tačiau jis pridūrė, kad tikimybė pasirašyti taikos susitarimą su Azerbaidžanu susitikimo metu yra labai maža.

N.Pašinianas teigė, kad susitarimo projektas „vis dar yra labai preliminarioje stadijoje ir dar per anksti kalbėti apie galimą pasirašymą“.

Armėnija, kurios gyventojų daugumą sudaro krikščionys, ir Azerbaidžanas, kurio gyventojų daugumą sudaro musulmonai, buvo Sovietų Sąjungos respublikos ir įgijo nepriklausomybę, kai ši 1991 metais subyrėjo.

Abi šalys du kartus kariavo dėl ginčijamų teritorijų, daugiausia dėl Kalnų Karabacho – armėnų anklavo Azerbaidžane.

Per šiuos karus, kurių vienas truko šešerius metus ir baigėsi 1994-aisiais, o antrasis vyko 2020 metais ir tarpininkaujant Rusijai baigėsi paliaubomis, žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Tačiau nuo to laiko nuolat kyla susirėmimų.

Vakarų tarpininkavimo pastangos dedamos tuo metu, kai pagrindinei regiono galybei Rusijai sunkiai sekasi išlaikyti lemiamą įtaką dėl karo Ukrainoje padarinių.

Kremlius ragina mažinti įtampą

Kremlius ketvirtadienį paragino Armėniją ir Azerbaidžaną mažinti įtampą prie savo neramios bendros sienos.

„Tikimės šalių santūrumo ir raginame jas nesiimti jokių veiksmų, galinčių didinti įtampą. Toliau palaikysime kontaktus su Baku ir Jerevanu“, – spaudos konferencijoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pareiškė, kad vienas jo karys žuvo per susirėmimus pasienyje su Armėnija, kilusius kelios dienos prieš Europos Sąjungos organizuojamas derybas siekiant išspręsti jų ilgametį teritorinį ginčą.

Armėnija savo ruožtu sakė, kad per susirėmimus sužeisti keturi jos kariai.