Prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas nesutiko pakomentuoti Centrinės rinkimų komisijos sprendimo neleisti A. Navalnui kandidatuoti, bet sakė, kad „raginimai boikotuoti turėtų būti atidžiai išnagrinėti – ar jie nepažeidžia įstatymų“.
Kaip ir prognozuota, Rusijos rinkimų aukščiausioji institucija pirmadienį oficialiai uždraudė A.Navalnui siekti prezidento posto. Opozicijos lyderiui neleidžiama dalyvauti dėl teistumo už grobstymą ir paskirtos lygtinės penkerių metų įkalinimo bausmės.
Šis kovotojas su korupcija ir iškiliausias V.Putino varžovas savo vaizdo pranešime pareiškė, jog toks draudimas rodo, kad „Putinas siaubingai išsigandęs ir bijo varžytis su manimi“. Jis paragino savo šalininkus protestuoti ir neiti balsuoti.
Tuo metu V.Putino šalininkai antradienio popietę susirinko oficialiai iškelti jo savo kandidatu, šiam paskelbus, kad jis balotiruosis kaip nepriklausomas kandidatas.
Įtakingi įstatymų leidėjai, kino aktoriai, muzikantai ir sportininkai susirinko sovietinių laikų parodų rūmuose, kad pareikštų palaikymą dabartiniam Kremliaus vadovui. V.Putinas šiame renginyje nedalyvavo dėl anksčiau suplanuotų susitikimų, nurodė D.Peskovas.
Jau 18 metų Rusijai vadovaujantis V.Putinas tikriausiai lengvai laimės dar vieną šešerių metų kadenciją, nors į priešrinkiminę agitaciją dar neįsitraukė.
.Peskovas atmetė pareiškimus, kad draudimas A.Navalnui kandidatuoti gali susilpninti tikėtino V.Putino perrinkimo legitimumą.
Tuo metu A.Navalnas visus šiuos metus agresyviai siekė pritraukti savo šalininkų balsų vykdė agitaciją net ir tolimiausiuose šalies kampeliuose.
D.Peskovas atmetė pareiškimus, kad draudimas A.Navalnui kandidatuoti gali susilpninti tikėtino V.Putino perrinkimo legitimumą.
Rusijos įstatymai konkrečiai nedraudžia raginti boikotuoti rinkimus, bet institucijos pernai blokavo kelias tai dariusias interneto svetaines.
A.Navalnas išgarsėjo 2009 metais dėl savo vykdytų pareigūnų korupcijos tyrimų ir 2011 tapo protestų lyderiu, šimtams tūkstančių žmonių išėjus į gatves visoje Rusijoje į demonstracijas prieš rinkimų klastojimą.
Per kelerius vėlesnius metus A.Navalnas ne kartą buvo trumpam įkalintas, taip pat nuteistas už sukčiavimą dviejose bylose. Opozicijos lyderis šiuos teismo procesus laiko politiniu kerštu, turinčiu neleisti jam kandidatuoti.
Per savo vienintelę oficialią kampaniją, surengtą prieš įsigalint pirmajam teismo nuosprendžiui, A.Navalnas per 2013 metų Maskvos mero rinkimus surinko 30 proc. balsų.
Europos Sąjunga antradienį paskelbtame pareiškime pabrėžė, kad sprendimas neleisti A.Navalnui kandidatuoti „kelia rimtų abejonių dėl politinio pliuralizmo Rusijoje ir perspektyvų, kad ateinančiais metais vyksiantys rinkimai bus demokratiški“.
ES užsienio politikos tarnybos atstovė Maja Kocijančič atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo paskelbtą išvadą dėl 2013 metų A.Navalnui paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio – jog nebuvo užtikrinta šio asmens teisė į sąžiningą teismą.
„Politiškai motyvuoti kaltinimai neturėtų būti naudojami prieš politinį dalyvavimą, – sakė atstovė. – Tikimės, kad Rusijos pareigūnai užtikrins ... garbingo žaidimo lauką, įskaitant prezidento rinkimus, įvyksiančius kovo 18 dieną.“
