Visiškai realu, kad Kubos ir Rusijos agentai praėjusią savaitę užkirto kelią JAV ir kelių dešimčių kitų valstybių planams suorganizuoti valdžios pasikeitimą Venesueloje.
Kalbama, kad į laikinojo prezidento Juano Guaido pusę jau buvo stojęs gynybos ministras Vladimiras Padrino ir Aukščiausiojo teismo vyriausiasis teisėjas Maikelas Moreno.
Tiesa, gali būti, kad J.Guaido planus ėmė vykdyti per anksti, tad V.Padrino ir kitų kariuomenės vadų entuziazmas greitai atšalo ir perversmas žlugo.
M.Pompeo netrukus apkaltino Maskvą atkalbėjus Venesuelos prezidentą Nicolas Maduro, kuris esą jau buvo pasiruošęs išvykti iš Venesuelos. Skelbiama, kad lėktuvas į Gvatemalą ar Kubą jau buvo paruoštas, nors, žinoma, Rusija bet kokius kaltinimus neigia.
J.Boltonas: „Tai mūsų pusrutulis“
Praėjusį penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskambino Vladimirui Putinui, kad pareikštų susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Venesueloje ir kad patikintų, jog Vašingtonas nusiteikęs sugrąžinti Venesuelą į demokratijos šeimą.
Vis dėlto Rusijoje jau atvirai kalbama, kad D.Trumpas, kaip jam jau tapo įprasta bendraujant su V.Putinu, greitai prarado iniciatyvą ir leido diskusijoms apie N.Maduro režimą virsti „minkštesnėmis“ kalbomis apie humanitarinę pagalbą.
Be to, V.Putinas iškart jau tradiciškai apkaltino JAV kišantis į Venesuelos vidaus reikalus, bet drauge patikino D.Trumpą, esą – JAV prezidento žodžiais – „jam visiškai neknieti ką nors veikti Venesueloje“.
Vis dėlto JAV ir Rusijos nesutarimai dėl krizės Venesueloje dabar gali užblokuoti kelis likusius bendradarbiavimo kelius dvišaliuose santykiuose.
D.Trumpo patarėjas nacionaliniam saugumui Johnas Boltonas gegužės 1-ąją neleido suabejoti: „Tai yra mūsų pusrutulis – rusai čia kištis neturėtų.“
Prieš daugiau nei tris savaites iš esmės tą patį, tik dar griežtesniais žodžiais, Maskvoje pakartojo D.Trumpo patarėja Europos, Rusijos ir Eurazijos klausimais Fiona Hill.
Ir nors „The Washington Post“ šią savaitę pranešė, kad pats D.Trumpas esą jau abejoja agresyvios strategijos Venesuelos atžvilgiu tikslingumu ir, regis, nėra patenkintas J.Boltono veiksmais bei pačiu intervencionizmo principu, nepanašu, kad kryptis artimiausiu metu keisis.
Kremlių labai stebina tai, kad, anot F.Hill, Venesuelos klausimas dvišaliuose JAV ir Rusijos santykiuose yra bene aštriausias, nes turi tiesioginės įtakos Amerikos vidaus politikai ir būsimai rinkiminei kovai itin svarbioje „svyruojančioje“ Floridos valstijoje.
Vis dėlto strategai Maskvoje įžvelgia ir progą – juk Rusijos nuolaidos, kad ir kokios butaforinės, amerikiečiams dėl Venesuelos galėtų reikšti JAV reveransus kitur. Omenyje, žinoma, turima Ukraina.
Pakvipo didžiųjų susitarimu?
Pasak V.Frolovo, Rusija įsitikinusi, kad JAV karinės intervencijos Venesueloje galimybė yra menka – D.Trumpas nuo seno nemėgsta, kai amerikiečiai turi kariauti svetur, be to, šis karas nebūtų populiarus.
Tiesa, politine prasme JAV prezidentas jau daug investavo į „pergalę“ Venesueloje ir taip savotiškai pats sau nusibrėžė storą raudoną liniją – jei nebus „pergalės“, kentės reputacija. Tad Maskvoje manoma, kad Rusija pagaliau turi svertų.
Taip, Rusija Venesueloje gina ne tik N.Maduro režimą, bet ir savo finansinius bei energetinius interesus, be to, Kremlius mėgsta kalbėti apie daugiapolę pasaulio tvarką ir nuolat smerkia tariamus JAV bandymus keisti valdžią Rusijai draugiškose šalyse.
„Bet Rusijos lyderiai į tarptautinius reikalus žiūri pragmatiškai – svarbiausi Rusijos nacionaliniai interesai nustelbia tuos, kurie nėra tokie svarbūs“, – rašo V.Frolovas.
O tai, kad J.Boltonas prabilo apie „įtakos sferas“, Maskvai leidžia tikėtis, kad jai pavyks įtikinti Vašingtoną, jog Rusija savo kiemu laiko Ukrainą, kur amerikiečiams kištis neva nereikėtų.
Taip, kaip JAV – Venesuelą. Kitaip tariant, kaip jau rašoma ir Ukrainoje, kvepia galimu „didžiuoju susitarimu“ tarp JAV ir Rusijos, pagal kurį Kijevas taptų korta galingųjų žaidime.
V.Frolovas: „Rusija yra pasiruošusi parduoti savo akcijų dalį – tiesa, iki šiol neaišku, ar Vašingtonas pasiruošęs pasiūlyti tinkamą kainą.“
Tad Rusija gali padėti JAV išspręsti krizę Venesueloje ir mainais gauti nuolaidų dėl Minsko susitarimų. Jei jie būtų visiškai įgyvendinti, Maskva galėtų atgauti įtaką sprendimų dėl Ukrainos saugumo politikos priėmimo procese.
Kaip pastebi savų šaltinių turintis V.Frolovas, V.Putinas, telefonu kalbėdamasis su D.Trumpu, užsiminė būtent apie tai: kad Rusija karinę paramą Venesuelai nutrauks tik tokiu atveju, jei tai pat Ukrainos atžvilgiu pasielgs JAV.
„Maskva ir Vašingtonas šiuo metu demonstruoja nulinį abipusį pasitikėjimą. Lavrovo ir Pompeo susitikimas gali baigtis labai karčiai.
Bet Rusija žino, kad Maduro ilgai nebevaldys Venesuelos. Rusija šios šalies kariuomenei neturi tiek įtakos, kiek, pavyzdžiui, Sirijos pajėgoms, ir yra pasiruošusi parduoti savo akcijų dalį – tiesa, iki šiol neaišku, ar Vašingtonas pasiruošęs pasiūlyti tinkamą kainą“, – svarsto V.Frolovas.
