Ukrainos žvalgyba išsiaiškino ukrainiečių karo belaisviui galvą nupjovusio okupanto pavardę

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, naujienų agentūrai AP komentuodamas Vakarų ginkluotės tiekimą, pareiškė, kad Ukraina nepradės kontrpuolimo nepasirengusi.

„Jei mes nebūsime pasiruošę, niekas nepradės (puolimo – red.) nepasiruošęs“, – pareiškė O.Danilovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

Pasak jo, sąjungininkai padeda Ukrainai pasiekti puolimui pradėti reikalingos įrangos lygį. Kartu O.Danilovas pažymėjo, kad kartais sąjungininkų politikai „žada viena, o daro kita“. Jis nepatikslino, ką turi omenyje.

Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos kariai moka savo gyvybėmis už ginklų tiekimo vilkinimą – taip nutinka kiekvieną kartą, kai partneriai delsia arba dvejoja dėl ginklų rūšies ar tam tikrų jų savybių.

Ukrainos specialiosioms tarnyboms žinoma rusų kario, kuris dar gyvam ukrainiečių karo belaisviui nupjovė galvą, pavardė. Apie tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyryla Budanovas. Tačiau jis atsisakė pasakyti, kur yra šis rusas.

„Taip, yra... Kas jis – mes žinome“, – atsakydamas į klausimą, ar žinomas šio karo nusikaltimo vykdytojas, sakė K.Budanovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyryla Budanovas

Jis taip pat pažymėjo, kad daugelio panašių karo nusikaltimų vykdytojų nebėra tarp gyvųjų. „Kažkaip taip jau atsitiko, kad beveik visų tų, kurie darė tokius dalykus, kur mums buvo aiškiai žinoma, jų nebėra. Todėl nemanau, kad šis žmogus bus išimtis“, – pridūrė K.Budanovas.

Paklaustas, ar žvalgyba tam „padėjo“, K.Budanovas atsakė: „Tai tiesiog įvyko.“

Balandžio pradžioje internete ėmė plisti šiurpus ukrainiečių karo belaisvio egzekucijos vaizdo įrašas: rusų okupantai peiliu nupjauna dar gyvam vyrui galvą.

Lenkijoje pirmadienį viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikęs su šios šalies užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau teigė, kad šalis vienija požiūris į Europos saugumą ir Ukrainos integraciją. 

Susitikime ministras pabrėžė, jog svarbu, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų pasiekta pažanga ne tik teikiant praktinę paramą Ukrainai, bet ir gilinant šalies politinę partnerystę su NATO, gilinant jos įsitraukimą į NATO struktūras ir procesus.

„Artėjant Vilniaus susitikimui, turėtume aptarti Ukrainos euroatlantinius siekius. Patikimiausia saugumo garantija Ukrainai yra jos europinė ir euroatlantinė integracija“, – teigė G.Landsbergis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Pasak jo, Baltijos šalys ir Lenkija turi veikti kartu tiek skatinant nuolatinį karinės paramos su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai plėtimą, tiek siekiant suvienodinti procedūras, kad būtų išvengta sankcijų Rusijai apėjimo.

Ministrų susitikime aptartos regiono saugumo, NATO darbotvarkės, paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, kovos su nelegalia migracija, energetikos, Ukrainos grūdų tiekimo į pasaulio rinkas ir kitos temos.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį suabejojo pastangomis įtvirtinti taiką Rusijos kare prieš jo šalį ir per vizitą Irake pareiškė, kad Maskva nori karo.

Dmytro Kulebos vizitas yra pirmoji per pastaruosius 11 metų Ukrainos diplomatijos vadovo kelionė į Bagdadą.

Tai vyksta po to, kai Irako sostinėje vasarį apsilankė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Bendroje spaudos konferencijoje Irako užsienio reikalų ministras Fuadas Husseinas sakė, kad Bagdadas yra pasirengęs „padėti abiem šalims pirmiausia pasiekti paliaubas, o tada pradėti diskusijas“.

Tačiau D.Kuleba išreiškė abejones, ar taikos pastangos bus sėkmingos.

„Rusija siekia karo. Ir tai yra didžiausia kliūtis, didžiausias barjeras kelyje į taiką“, – sakė jis žurnalistams.

„Taip nesielgiama, kai norima taikos. Taigi kad ir ką kalbėtų Rusijos pareigūnai... šiandien Rusija nori karo, – tęsė ukrainiečių ministras. – Mums reikia, kad Rusija sutiktų su labai paprastu faktu: ji turi nutraukti karą ir pasitraukti iš Ukrainos teritorijos. Tai suteiks erdvės diplomatijai.“

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo pasiūlymų tarpininkauti Ukrainos ir Rusijos konflikte.

Sekmadienį Abu Dabyje lankęsis Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva sakė, kad su Kinija ir Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE) aptarė bendrą tarpininkavimą, ir apkaltino Jungtines Valstijas bei Europą vilkinant konfliktą.

Tuo metu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kanceliarija šeštadienį pareiškime nurodė, kad jis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu „aptarė tolesnius veiksmus organizuojant viršūnių susitikimą dėl taikos“.

2021 ir 2022 metais Irakas tarpininkavo keliuose regioninių varžovių Saudo Arabijos ir Irano pareigūnų derybų etapuose.

Praėjusį mėnesį Rijadas ir Teheranas Kinijoje paskelbė atnaujinantys 2016 metais nutrauktus diplomatinius ryšius.

F.Husseinas pirmadienį atskleidė Irako poziciją Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu: „Kai abi šalys įsitikins, kad dialogas yra būtinas, Bagdadas padės joms abiems.“

Irakas palaiko gerus ekonominius ryšius tiek su Kyjivu, tiek su Maskva, o nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, laikosi neutralios pozicijos.

Nors Ukraina užsitikrino paramą Vakaruose, ji siekia sustiprinti diplomatinę paramą ir besivystančiose šalyse, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.

Slovakijos vyriausybė pirmadienį patvirtino draudimą importuoti ukrainietiškus grūdus ir kitus maisto produktus, po to, kai Lenkija ir Vengrija ėmėsi panašių veiksmų.

Ukrainos eksportuojami grūdai per Europos Sąjungą į kitas šalis gabenami nuo tada, kai invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija užblokavo tradicinius ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra maršrutus.

Tačiau dėl logistikos kliūčių tranzito šalyse susikaupė dideli ukrainietiškų grūdų kiekiai, o tai smukdo grūdų kainas vietos rinkose. Dėl to kilo ūkininkų, kurie taip pat išreiškė susirūpinimą dėl maisto saugos, protestų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos grūdai

„Šiandien vyriausybė pritarė siūlymui uždrausti tam tikrų žemės ūkio ir maisto produktų importą iš Ukrainos“, – žurnalistams sakė Slovakijos žemės ūkio ministras Samuelis Vičanas. 

Jis teigė, kad trečiadienį įsigaliosiančiu draudimu siekiama apsaugoti vietos žemės ūkio sektorių ir vartotojų sveikatą.

Praėjusią savaitę ministerija pranešė ištyrusi ukrainietiškų grūdų mėginį ir aptikusi „pesticido, draudžiamo Europos Sąjungoje kaip turinčio neigiamą poveikį žmonių sveikatai.“

Draudimas bus taikomas įvairiems produktams, įskaitant grūdus, cukrų, vaisius ir daržoves, vyną ir medų.

S.Vičanas pabrėžė, kad draudimas nebus taikomas Ukrainos produktams, vežamiems tranzitu per Slovakiją į trečiąsias rinkas.

ES narės Lenkija ir Vengrija šeštadienį taip pat uždraudė grūdų ir kito maisto importą iš Ukrainos.

Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos, kuris pirmadienį buvo nuteistas kalėti 25 metus, advokatas sakė, kad disidentas yra politinis kalinys, kurio baudžiamasis persekiojimas niekaip nesusijęs su teisingumo vykdymu.

„Jam iškelta baudžiamoji byla nuo pat pradžių neturėjo nieko bendra su teisingumu“, – Vašingtone sakė Vadimas Prochorovas.

„Šis „teisingumas“ yra tik politinis kerštas Vladimirui“, – sakė V.Prochorovas laikraščio „The Washington Post“, kuriame V.Kara-Murza dirbo apžvalgininku, surengtame forume.

„Jis yra politinis kalinys, nėra jokių abejonių“, – pridūrė teisininkas.

„AFP“/„Scanpix“/Rusų opozicijos aktyvistas Vladimiras Kara-Murza

Disidento žmona Jevgenija Kara-Murza teigė, kad nuosprendis rodo, jog Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybė bijo tokių atvirų kritikų kaip jos vyras.

Maskvos teismas pirmadienį nuteisė 41-erių V.Kara-Murzą pripažinusi kaltu už išdavystę ir kitus kaltinimus 25 metams griežtojo režimo kolonijoje.

„Jo bausmė rodo, kad jie labai jo bijo ir nekenčia už jo nuoseklumą, drąsą, nuostabią drąsą“, – forume sakė J.Kara-Murza.

Ji sakė, kad jos vyras, kuris po dviejų apnuodijimų kenčia nuo neuropatijos, galbūt nėra pakankamai stiprus, kad išgyventų ketvirtį amžiaus kalėjime.

„Viduje jis išlieka labai stiprus žmogus“, – sakė ji.

„Bet, žinoma, tie apnuodijimai neabejotinai labai pakenkė jo sveikatai, – teigė moteris. – Ir simptomai plinta. Taigi aš suprantu, kad jis neturi penkerių metų, o ką jau kalbėti apie 25-erius.“

V.Kara-Murza teigia, kad dėl savo politinės veiklos jį du kartus buvo bandoma nunuodyti – 2015 ir 2017 metais – tačiau jis ir toliau ilgus laikotarpius praleisdavo Rusijoje. Dėl pasikėsinimų jis kaltino Kremlių, bet Rusijos pareigūnai neigė atsakomybę.

Praėjusią savaitę opozicijos veikėjas pareiškė, kad neatsižada jokių savo politinių pareiškimų, įskaitant pasisakymus prieš Rusijos puolimą Ukrainoje.

Iš Rusijos kalėjimų į karą išvykę nuteisti rusai, priklausę privačiai karinei kompanijai „Wagner“, prisipažino žudę ukrainiečių vaikus Bachmute ir Soledare. Pasak vieno iš žudikų, penkiolikmečius beginklius ukrainiečius „vargu, ar galima vadinti civiliais gyventojais“. Jų liudijimus surinko Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacija „Gulagu.net“.

Organizacija paskelbė dviejų buvusių „Wagner“ dalinių vadų, kurie buvo užverbuoti į Jevgenijaus Prigožino samdinius iš Rusijos kolonijų, liudijimus.

Kadras iš vaizdo įrašo/"Wagner" pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

Su „Gulagu.net“ kalbėtis sutiko Azamatas Uldarovas, buvęs nuteistasis iš Rusijos federalinės įkalinimo įstaigos Saratovo srityje, ir Aleksejus Savičevas, buvęs nuteistasis iš Voronežo srities.

Abu nusikaltėliai šiuo metu yra Rusijoje.

Savaitę jie davė parodymus per vaizdo ir garso įrašymo priemones ir papasakojo Gulagu.net įkūrėjui Vladimirui Osečkinui detales apie daugiau nei 20 ukrainiečių vaikų ir paauglių sušaudymą, duobes su daugiau nei 50 sužeistų kalinių, gyvenamųjų namų valymą, žudant visus, įskaitant vaikus.

Vienas iš „Wagner“ kovotojų prisipažino, kad „šovė penkiametei mergaitei į galvą“, kai jie įžengė į Soledarą ir Bachmutą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusija Juodojoje jūroje vėl užblokavo apie 50 laivų su ukrainietiškais grūdais, todėl Europos Sąjunga ir toliau skatins Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą per „solidarumo koridorius“ Ukrainos ir ES pasienyje, tviteryje paskelbė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

„Šio karo pasekmės liečia mus visus. Rusija vėl blokuoja 50 laivų su grūdais Juodojoje jūroje, kurių skubiai reikia. ES remia JT pastangas ir toliau sudarys palankesnes sąlygas eksportui per ES “solidarumo koridorius„, per kuriuos į pasaulį buvo pristatyta 25 mln. tonų grūdų“, – sakė J.Borrellis.

Savo ruožtu Jungtinių Valstijų ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink apkaltino Rusiją, kad ji, užuot laikiusis grūdų koridoriaus sąlygų, bando slopinti Ukrainos ekonomiką ir lėtinti maisto tiekimo srautus.

„Šiuo metu daugiau kaip 50 laivų laukia Bosforo sąsiauryje leidimo įplaukti į Ukrainos uostus ir pakrauti grūdų, kad galėtų pamaitinti tuos, kuriems jų reikia. Rusija bando nuslopinti Ukrainos ekonomiką ir sulėtinti maisto produktų tiekimo srautą, užuot laikiusis susitarimo sąlygų“, – pareiškė ambasadorė tviteryje.

Kovo 18 d. Ukraina, Jungtinės Tautos ir Turkija susitarė pratęsti „Saugaus žemės ūkio produktų gabenimo per Juodąją jūrą iniciatyvą“ 120 dienų.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda mano, kad dėl savo geopolitinio godumo, jei Rusija laimės Ukrainoje, kitu kariniu taikiniu pasirinks dar vieną šalį.  

Šias pastabas politikas išsakė per bendrą konferenciją su Italijos vadovu Sergio Mattarella, kuris pirmadienį, balandžio 17 d., lankėsi Lenkijoje.

A.Duda pabrėžė, kad visi, kurie šiandien ragina nutraukti pagalbą Ukrainai, iš tikrųjų veikia Maskvos interesais ir iš tikrųjų nori, kad Rusija nugalėtų Ukrainą, praneša „Polskie radio 24“.

Pasak A.Dudos, jei pasaulis nustos remti Ukrainą, Rusija galės laimėti karą, tačiau jos ambicijos nesumažės.

„Jei Ukrainai nebus padedama, Rusija laimės šį karą, o tai bus tik pirmas Rusijos žingsnis siekiant išplėsti savo viešpatavimą šios Europos dalies tautoms“, – sakė jis.

Kaip pridūrė Lenkijos prezidentas, lenkai gerai žino šį Rusijos godumą.

„Rusijos godumas reiškiasi siekiu dominuoti kitose tautose, pavergti kitas tautas, atimti iš jų potencialą ir juo pasinaudoti“, – priminė A.Duda. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda

Pokalbyje su Italijos vadovu A.Duda pabrėžė, kad Varšuva ir toliau rems Ukrainą ir ragina tai daryti savo partnerius. Svarbu, kad Kyjivas nuolat jaustų paramą, nes tik tada Rusija negalės laimėti šio karo.

„Jei Rusija laimės šį karą, ji užpuls kitą šalį“, – sakė jis.

Po derybų A.Duda pažymėjo, kad jo kolega S.Mattarella taip pat laikosi tokios pat nuomonės.

Laikinai okupuotame Kryme rusų okupantai įrengia vaizdo stebėjimo kameras palei geležinkelį, kad galėtų kovoti su partizanais, pranešė Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras.

„Laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje rusai įrengia papildomas stebėjimo kameras, kad aptiktų partizanus“, – skelbė jie. 

Visų pirma stebėjimo kameros įrengiamos palei geležinkelį, siekiant kovoti su galimu sabotažu. Pasipriešinimo centras pabrėžia, kad taip okupantai reaguoja į sėkmingus vietos partizanų veiksmus.

Okupantai taip pat sustiprino „nelojalių žmonių“ kontrolę. 

Žiniasklaidos duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios iš 35 Rusijos regionuose esančių kolonijų „dingo“ 17 tūkst. kalinių, pranešė „Mediazona“.

„Nei Kalėjimų departamentas, nei Prigožinas, nei Gynybos ministerija oficialių duomenų apie karui užverbuotų kalinių skaičių nepaskelbė. Verbavimo mastą buvo galima įvertinti iš kalinių skaičiaus statistikos, tačiau departamentas kuriam laikui nustojo ją skelbti, o sausio mėnesį pranešė, kad kalinių skaičius nebemažėja“, – rašė leidinys.

Leidinys rado duomenis 35 Federalinės kalėjimų tarnybos regioninių skyrių interneto svetainėse – iki 2023 m. pradžios kalinių skaičius šiuose regionuose iš viso sumažėjo 17 tūkst.

Daugiausia kalinių „dingo“ Samaros (2723), Čeliabinsko (1574) ir Kirovo (1153) srityse, taip pat Tatarstane (1040).

Kelių regionų kaliniai pateikė savo duomenis apie įdarbinimą kolonijose – pavyzdžiui, Tulos srityje jie patvirtina Kalėjimų departamento statistinius duomenis apie kalinių skaičių, o Krasnojarsko krašte ir Jaroslavlio srityje agentūros duomenys buvo mažesni.

 Irakas pirmadienį pasiūlė tarpininkauti Ukrainos ir Rusijos derybose, siekiant užbaigti karą Europoje, tačiau Ukrainos diplomatijos vadovas atmetė šį pasiūlymą per retą vizitą Bagdade.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakartojo savo šalies poziciją, kad ji nedalyvaus jokiose taikos derybose, kol Rusija nepasitrauks iš visos Ukrainos teritorijos.

Kremlius nori, kad Kyjivas pripažintų Rusijos suverenitetą Kryme, kurį Maskva užgrobė 2014 metais, taip pat pripažintų rugsėjo mėnesį įvykdytą Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sričių dalių aneksiją. Ukraina atmetė šiuos reikalavimus ir tvirtina, kad neves derybų su Rusija, kol Maskvos kariai nepasitrauks iš visų okupuotų teritorijų.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba Irake

Irake D.Kuleba susitiko su irakiečių kolega Fuadu Husseinu. Tai buvo pirmasis Ukrainos pareigūno vizitas Bagdade nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį ir pirmasis Ukrainos užsienio reikalų ministro vizitas per 11 metų.

F.Husseinas atkreipė dėmesį į ilgametę Irako patirtį kalbant apie karus ir konfliktus, taip pat derybų tarp priešiškų šalių, pavyzdžiui, neseniai vykusio Saudo Arabijos ir Irano susitikimo, organizavimo patirtį.

Prieš nutrūkstant deryboms, Bagdade vyko keli Rijado ir Teherano derybų raundai. Vėliau jos buvo atnaujintos tarpininkaujant Kinijai, o praėjusį mėnesį buvo paskelbta, kad abi regioninės varžovės atkurs diplomatinius santykius.

Bagdadas „turi bendravimo su šalimis, tarp kurių tvyro įtampa, patirties“ ir „yra pasirengęs tarnauti taikai“, pirmadienį spaudos konferencijoje sakė F.Husseinas ir pridūrė, kad „Karo tęsimas būtų pavojingas ne tik abiem šalims, bet ir pasauliui“.

Irakas, kaip ir didžioji Artimųjų Rytų dalis, istoriškai yra labai priklausomas nuo grūdų, importuojamų iš Ukrainos, o nuo karo pradžios vartotojai susidūrė su kylančiomis maisto kainomis.

D.Kuleba sakė, kad Ukraina mato „Iraką kaip šalį, galinčią nutiesti tiltus... Rusija yra puolime,.. ir tai yra didžiausia kliūtis kelyje į taiką“.

„Mums reikia, kad Rusija sutiktų su labai paprastu faktu, jog ji turi nutraukti karą ir pasitraukti“, – pridūrė D.Kuleba.

Dabartinė Irako vyriausybė laikoma artima Iranui, kaltinamam dronų tiekimu Rusijai jos karui Ukrainoje. Iranas pripažino siuntęs dronų Rusijai, bet teigia, kad tai buvo prieš karą.

Irakas taip pat palaiko glaudžius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, kurios daro didelę įtaką jo finansų sektoriui. Irako užsienio valiutos atsargos nuo 2003-iųjų JAV vadovaujamos invazijos į Iraką, per kurią buvo nuverstas Saddamas Husseinas, laikomos JAV Federalinėje rezervų sistemoje.

Atmesdamas Bagdado pasiūlymą tarpininkauti, D.Kuleba sakė, kad Ukraina tikisi sustiprinti ryšius su Iraku ir kad jo pirmadienio vizitas yra dalis pastangų „iš naujo sukurti Ukrainos ir Irako santykius“.

Latvija skyrė sankcijas dešimčiai Rusijos pareigūnų, susijusių su Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos nuteisimu.

Užsienio reikalų ministras Edgars Rinkēvičs pareiškė apie sankcijas ir paragino kitas Europos Sąjungos šalis reaguoti į teismo sprendimą.

„Vladimiras Kara-Murza yra vienas žymiausių Rusijos opozicijos politikų, žmogaus teisių aktyvistas, artimas 2015 m. nužudyto opozicijos veikėjo Boriso Nemcovo bendražygis ir ilgametis Rusijos valdančiojo režimo kritikas. Jis prisidėjo prie Magnickio sąrašo priėmimo. Politikas aktyviai priešinasi Rusijos agresijai prieš Ukrainą“, – teigė ministerija, apibūdindama jam pateiktus kaltinimus kaip „absurdiškus“.

Su kaltinimais susijusių asmenų Latvija neįvardijo. Bylos teisėjui Sergejui Podoprigorovui JK, JAV ir Kanados vyriausybės jau yra skyrusios sankcijas.

Užsienio reikalų ministerija „griežtai smerkia politinės opozicijos, nevyriausybinių organizacijų ir nepriklausomos žiniasklaidos persekiojimą Rusijoje ir žodžio laisvės slopinimą. Naujausias to įrodymas – V.Kara-Murzos nuteisimas 25 metų laisvės atėmimo bausme dėl politiškai motyvuotų kaltinimų“, sakoma jos tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

Pasak Latvijos užsienio reikalų ministerijos, politikui skirta bausmė vertintina kaip tiesiogiai nukreipta prieš jo politinę veiklą ir viešai išsakytas pažiūras, besiskiriančias nuo režimo pozicijos, ypač Rusijos karo Ukrainoje kritiką.

„Nepagrįstas nuosprendis, savo griežtumu prilygstantis tik bausmėms už sunkiausius nusikaltimus, vertintinas kaip parodomasis teismo procesas, kuriuo siekiama įbauginti kitus pilietinius aktyvistus ir dar labiau apriboti alternatyvių nuomonių reiškimą Rusijos viešojoje erdvėje“, – teigė Latvijos URM.

Žymus Rusijos žmogaus teisių gynėjas ir Kremliaus kritikas Vladimiras Kara-Murza Maskvos teismui pareiškė, kad „didžiuojasi“ savo veiksmais, dėl kurių jam buvo skirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Esu kalėjime už savo politines pažiūras. Už tai, kad pasisakiau prieš karą Ukrainoje. Už ilgametę kovą prieš Putino diktatūrą“, – sakė jis savo baigiamojoje kalboje teisme praėjusią savaitę.

„Aš ne tik nesigailiu dėl viso to – aš tuo didžiuojuosi, – pridūrė jis. – Laikausi kiekvieno savo žodžio ir kiekvieno man pareikšto kaltinimo“.

„AP“/„Scanpix“/Vladimiras Kara-Murza

„Ir kaltinu save tik dėl vieno: kad per savo politinės veiklos metus nesugebėjau įtikinti pakankamai savo tautiečių ir demokratinių šalių politikų apie pavojų, kurį dabartinis Kremliaus režimas kelia Rusijai ir pasauliui“, – sakė jis.

V.Kara-Murza pirmadienį buvo nuteistas kalėti 25 metus po to, kai viešai pasmerkė karą Ukrainoje.

Jam skirtą nuosprendį plačiai pasmerkė Vakarų valstybės ir žmogaus teisių organizacijos.

V.Kara-Murzos advokatas CNN teigė, kad jis apskųs nuosprendį.

Bachmuto sektoriuje Rusijos nuostolių skaičius yra didelis, o iniciatyvą perima Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Tai per informacinį teletiltą sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyresnysis leitenantas, bataliono medicinos padalinio vadovas Serhijus Džerdžas. Atsakydamas į laidos vedėjo klausimą, jis patvirtino, kad iniciatyvos mūšio lauke imasi Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

„Galime pasakyti, kad taip. Galime kalbėti apie aukų skaičių. Jų pusėje jis daug didesnis. Sanitarinių nuostolių skaičius yra daug didesnis. Ir puolimas šiek tiek lėtėja: jie tai daro ne taip energingai, akivaizdu, kad iš jų pusės jaučiamas tam tikras nuovargis“, – sakė jis.

Pasak S.Džerdzo, tai suteikia Ukrainos kariams galimybę persigrupuoti ir sustiprinti gynybą.

Bachmutas tebėra viena karščiausių vietų fronto linijoje. Ukrainos ginkluotosios pajėgos laiko vakarinę miesto dalį, atgavo kelią, o apie apsupimą negali būti nė kalbos. Be to, Ukrainos pajėgoms nereikia trauktis iš miesto, kad išvengtų didelių nuostolių.

Tai interviu UNIAN pareiškė karinis ekspertas Romanas Svitanas. Pasak jo, jei Ukrainos pajėgos pradės trauktis, sugrius visas frontas ir teks trauktis į naujas pozicijas, o tai nuostolių požiūriu nėra gerai.

„Operatyviniai vadai sprendimus priims vietoje, priklausomai nuo situacijos. Šiuo metu Bachmuto rajone rusai naudoja beveik viską, ką turi“, – sakė ekspertas.

R.Svitanas pridūrė, kad okupantų spaudimas yra stiprus ir galingas. Tokiu režimu jie gali veikti dar kelias savaites, nes okupantai kaupia amuniciją ir suintensyvino oro antskrydžius.

„Taip pat yra Avdijivka ir Marjinka, bet pagrindinis yra Bachmutas. Labai sunku, bet mūsų pajėgos laikosi, yra rotacinių momentų, yra sprendimų atsitraukti. Ten vyksta vadinamasis pozicinis karas: pozicija atiduodama, pozicija vėl užimama arba pozicija užimama netoliese, fronto gilumoje.

Šis pozicinis karas tęsis iki mūsų puolimo. Manau, kad neįtikėtinų pastangų kaina išlaikysime Bachmutą, kol patys nepradėsime judėti į priekį“, – apibendrino R.Svitanas.

Paskutinį kartą, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kinijos aukščiausiasis lyderis Xi Jinpingas kalbėjosi, jie šventė savo šalių diplomatinių santykių 30 metų jubiliejų, sveikino „gilėjantį abipusį politinį pasitikėjimą“ ir „gilią draugystę“.

Tai buvo 2022 metų sausį. Mažiau nei po dviejų mėnesių Rusija, viena artimiausių Kinijos partnerių, įsiveržė į Ukrainą.

„Scanpix“ / „Reuters“ / AFP nuotr./Volodymyras Zelenskis, Xi Jinpingas, Emmanuelis Macronas

Nuo to laiko Xi Jinpingas nėra kalbėjęsis su V.Zelenskiu, nepaisant pastarojo pakartotinių prašymų. O „tvirti ir stabilūs“ santykiai, apie kuriuos jie šnekėjo, atrodo kaip tolimas prisiminimas.

Klausimas, kada ir ar apskritai Xi Jinpingas kalbėsis su V.Zelenskiu – Vakarų lyderiai taip pat ragino jį tai padaryti – atspindi neapibrėžtus jų šalių santykius Ukrainoje vykstant karui.

Prieš karą prekyba augo, buvo plėtojami kultūriniai mainai. Dabar abi pusės žongliruoja tikslais, kurie kartais vienas kitam prieštarauja.

Plačiau skaitykite ČIA.

Sarah Beals, JAV pilietė, tarnavusi kariniame jūrų laivyne, „Telegram“ valdo Rusijos propagandinį kanalą „Donbass Devushka“. Jos paskyros „Telegram“, „Twitter“, „YouTube“ ir „Spotify“ dalyvauja skleidžiant dezinformaciją ir nutekinant slaptus Pentagono dokumentus.

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, 37 metų J.Beals iki 2022 m. lapkričio mėn. tarnavo aviacijos elektroninės įrangos techniku.

Kanale, kuriame ji yra administratorė, pasirodė bent keturi Pentagono dokumentai iš didelio rezonanso sulaukusio nutekinimo. Jie liko nepastebėti, kol 2023 m. balandžio 5 d. pasirodė „Donbass Devushka“ socialiniame kanale, tačiau jau buvo redaguoti taip, kad juose buvo nepakankamai įvertintos Rusijos aukos.

Šis „Telegram“ kanalas turi dar 14 administratorių visame pasaulyje. 

J.Beals nepripažįsta, kad platino įslaptintus Pentagono dokumentus. Tuo pat metu jos paskyrose buvo parduodamos prekės su Rusijos kariuomenės ir „Wagner“ samdinių simbolika, o gautas lėšas žadama skirti Rusijos okupantams, žudantiems ir plėšiantiems ukrainiečius bei griaunantiems Ukrainos miestus.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas interviu metu leidiniui „Ukrainska pravda“ pareiškė, kad ombudsmeno tarnyba turi dešimtis vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotos Rusijos pajėgų įvykdytos viešos ukrainiečių karių egzekucijos.

„Tai galvos nukirtimas, lytinių organų nupjovimas, ausų, nosies, galūnių, rankų nupjovimas. Kai kurių (šias egzekucijas vykdžiusių Rusijos karių) tapatybė nustatyta. Ir žinau, kad vienas asmuo jau buvo nubaustas (jis žuvo per karinį susirėmimą su Ukrainos kariais)“, – vaizdo įrašus apibendrino D.Lubinecas. 

Pasak ombudsmeno, Rusija viešai platina Ukrainos karių egzekucijų vaizdo įrašus dėl kelių priežasčių. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Dmytro Lubinecas

Jo nuomone, taip siekiama „palaikyti antiukrainietiškos isterijos laipsnį“ Rusijos visuomenėje. Antra, motyvuoti Rusijos karius nepasiduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Trečia, įbauginti Ukrainos kariuomenę, kuri ruošiasi kontrpuolimui.

Antradienį Rusijos „Telegram“ kanaluose buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos kariai žiauriai nukerta galvą ukrainiečių karo belaisviui.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūrą atkreipti dėmesį į šį vaizdo įrašą, o Europos Komisija pabrėžė, kad jei vaizdo įrašas pasitvirtins kaip autentiškas, tai bus dar vienas Rusijos tarptautinės teisės nepaisymo patvirtinimas.

Maskvos teismas Kremliaus kritiką Vladimirą Kara-Murzą pirmadienį pripažino kaltu dėl išdavystės ir Rusijos kariuomenės menkinimo ir nuteisė jį kalėti 25 metus.

Jis buvo teisiamas pagal tris Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnius – už valstybės išdavystę, bendradarbiavimą su „nepageidaujama organizacija“ ir „melagienų“ apie kariuomenę platinimą.

Po už uždarų durų vykusio teismo proceso jis buvo nuteistas 25 metams griežtojo režimo kolonijoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Kara-Murza

V.Kara-Murza pirmadienį pasirodė teisiamųjų narve su antrankiais, jis dėvėjo mėlynus džinsus, juodus marškinėlius ir pilką švarką.

Jis šypsojosi ir gestais ragino savo šalininkus rašyti jam į kalėjimą.

V.Kara-Murza, žymus opozicijos aktyvistas, nuo suėmimo prieš metus buvo laikomas už grotų.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos kariuomenė Juodojoje jūroje dislokavo dar vieną raketų nešėją. Apie tai pranešė Ukrainos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadavietės spaudos centras.

Kaip pažymima, nuo balandžio 17 d. ryto Juodojoje jūroje kovinį budėjimą atlieka septyni rusų laivai, tarp jų trys raketų „Kalibr“ nešėjai. 

Azovo jūroje lieka vienas rusų laivas, o Viduržemio jūroje budi iki septynių laivų, iš kurių trys yra „Kalibr“ nešėjai.

Rusija laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose naudoja vadinamuosius šturmo padalinius. Tačiau šie kovotojai nelabai noriai kovoja, todėl Rusijos vadovybė priversta su jais dirbti.

Apie tai kalbėjo Tauridės gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro vadovas Oleksijus Dmytraškivskis. Pasak jo, rusai sumažino atakų aktyvumą, jų kokybė taip pat prastėja.

„Tačiau atsirado vadinamųjų „Z“ puolimo padalinių, kuriuose dirba kriminalinę praeitį turintys asmenys.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir generolas Sergejus Surovikinas

Dabar suprantamas Jevgenijaus Prigožino ir Sergejaus Šoigu konfliktas, nes pastarasis faktiškai atėmė galimybę papildyti „Wagner“ gretas kaliniais. Vietoj to dabar Rusijos ginkluotąsias pajėgas formuoja šie žmonės su kriminaline praeitimi“, – sakė O.Dmytraškivskis.

Tai, kas dabar vyksta informacinėje erdvėje, vadinama „karo migla“, ir kuo daugiau jos skleisime, tuo geriau bus mūsų kariams, kurie pradės puolimą ten, kur rusai jų nesitikės. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos karo ekspertas, karo pilotas Romanas Svitanas. 

Anot jo, ši „migla“ kuriama sąmoningai, į ją įsitraukia net aukščiausioji vadovybė, ir tai yra labai kompetentinga ir teisinga.

„Rusų analitiniai centrai, kurie bando analizuoti šią informaciją, eina iš proto. Taigi šia prasme turime kritiškai vertinti visus tokius pareiškimus.

Egzistuoja karo veiksmų mechanizmai, o oras jiems taip pat daro įtaką, atsižvelgiant į dirvožemio drėgmę.

Tai reiškia, kad, remiantis praėjusiais metais, bet kuriais metais galime turėti tik vieną kampaniją – vasaros kampaniją. 

Žiemos kampanijos jau nebegalime turėti, nes baigėsi šalčiai. Dabar lyja. Technika ir ginkluotosios pajėgos gali judėti tik vasaros kampanijos metu. Ji prasideda su žaluma, su saule ir išdžiūvus dirvai“, – paaiškino ekspertas. 

Anot jo, kuo anksčiau ši kampanija prasidės, tuo geriau, nes jai vykdyti liko tik 5-6 mėnesiai, o paskui būna rudeniniai lietūs ir karo veiksmų sustabdymo akimirkos.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

„Remdamiesi šia karo logika, mes pulsime, kai tik galėsime judėti arba sausa žeme, arba, jei bus iškelta užduotis, asfaltuotais keliais, tarkime, jei bus užduotis judėti Donecko, Luhansko rajone. Asfaltuotiems keliams nesvarbu, ar lyja, ar ne. Kai tik turėsime galimybę, iš karto pradėsime judėti“, – teigė R.Svitanas. 

Pasak eksperto, siūlomas puolimo pradžios atidėjimas iki vasaros, gali išryškinti dar vieną teigiamą dalyką, jei bus nuspręsta perduoti Ukrainai lėktuvus.

„Šiandien, tarkime, nusprendus perduoti lėktuvus, po dviejų ar trijų mėnesių galbūt juos gausime, tada verta palaukti, kol lėktuvai bus perduoti, nes pati aviacija puolimo operacijose veikia kaip ledlaužis.

Pirmiausia priešlėktuvinę gynybą gesina elektroninės kovos sistemos ir antiradarinės raketos, o tada atskrenda bombonešiai ir atakos lėktuvai, kurie paprasčiausiai prasiveržia pro keliasdešimt kilometrų betoninių įtvirtinimų, bet kokių priešo įtvirtinimų.

Tada pradeda judėti kariai. Šiuo atveju, kai dalyvauja aviacija, nuostolių būna daug mažiau, taigi viskas priklausys nuo oro sąlygų ir aviacijos, o tada pamatysime“, – įsitikinęs R.Svitanas. 

Ukrainos kariuomenės teigimu, Rusijos pajėgos surengė „nesėkmingas atakas“ prieš Bachmuto priemiesčius, nes kovotojų apgultame mieste tebesitęsia smarkūs mūšiai. 

„Bachmute vyksta smarkios kovos“, – pirmadienio rytą atnaujintame pranešime teigė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas.

„Priešas surengė nesėkmingas atakas Chromovės ir Ivanivsko apylinkėse“, referuodamas į priemiesčius Bachmuto pakraščiuose.

Ši informacija patvirtina spėjimus, kad Maskva bando apsupti Ukrainos karius Bachmute.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai pozicijose prie Bachmuto

Nepaisant teiginių, kad Rusijos pajėgos žengia į miesto vidų, pirmadienį CNN geolokalizuotoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad Ukrainos kovotojai laiko pozicijas centrinėje Bachmuto dalyje. 

„Nepaisant didelių nuostolių, Rusijos Federacija neatsisako planų užimti mūsų teritoriją, – pareiškė Generalinis štabas. – Priešininkas ir toliau pagrindines pastangas telkia į puolamuosius veiksmus Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos ašyse“.

Ukrainos kariuomenės atstovas CNN teigė, kad per pastarąją parą Bachmuto miestą apšaudė beveik 100 kartų.

Abiejų šalių kariuomenėms kovojant gatvė po gatvės ir net namas po namo dėl miesto kontrolės, įvyko apie 30 susišaudymų, informavo Ukrainos kariuomenės Rytų grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas.

Paskelbtuose vaizdo įrašuose nuolat girdimas apsikeitimų šūviais ir sprogimų garsas byloja apie tai, ką S.Čerevatas sekmadienį pavadino „kruviniausiais mūšiais, neturinčiais precedento pastaraisiais dešimtmečiais“.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį prezidentui Vladimirui Putinui įteikė ataskaitą apie šalies Ramiojo vandenyno laivyno pratybas.

Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, per valstybinę televiziją transliuotame įraše V.Putinas pareiškė, kad greitieji patikrinimai parodė, jog Ramiojo vandenyno laivynas yra aukšto parengties lygio ir kad Rusijos prioritetas yra Ukraina.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ taip pat paskelbė citatų iš susitikimo. Joje pranešama, kad „V.Putinas išreiškė padėką pratybų organizatoriams“.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos karinės pratybos Ramiajame vandenyne

S.Šoigu, informavo, kad pratybose dalyvauja daugiau kaip 25 tūkst. karių, 167 laivai ir laiveliai, 12 povandeninių laivų, 89 lėktuvai ir sraigtasparniai.

„Ramiojo vandenyno laivyno pajėgos, – pažymėjo ministras, – vykdys pratybas, kurių metu ieškos ir naikins imitacinio priešo povandeninius laivus ir laivų grupes, taip pat vykdys praktinį artilerijos šaudymą į oro ir jūrų taikinius“.

„Baigusios patikrinimą, laivyno pajėgos grįš į savo nuolatinės dislokacijos vietas“, – pridūrė S.Šoigu.

Pasak gynybos ministro, Ramiojo vandenyno laivynas baigiamąjį patikrinimo etapą pradės balandžio 18 d.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad sprendimą dėl kontrpuolimo priima Ukraina, ir niekas, išskyrus šalies vadovybę, nežino, kaip ir kur jis bus vykdomas, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Komentuodamas galimą Ukrainos kontrpuolimo datų nutekinimą, jis pabrėžė, kad tikslus operacijos laikas dar nenustatytas. 

„Sprendimas bus priimtas tada, kai jį reikės priimti. Šiandien niekas negali pasakyti, ar [kontrpuolimas] įvyks rytoj, poryt ar po savaitės. Minimos ir kitos datos. Šis sprendimas bus valstybinis, subalansuotas ir bus priimtas vadovaujantis mūsų šalies įstatymais“, – sakė tarybos sekretorius.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Danilovas

Jis pabrėžė, kad Ukraina sprendimus priima savarankiškai, o informaciją turi tik ribotas skaičius žmonių. 

„Kai fronte vyks tam tikri kariniai veiksmai, mūsų pusė apie tai žino, mūsų pusė priima sprendimus, mūsų kariuomenė, vadovaujama vyriausiojo vado, priima galutinį sprendimą ir galutinį mūsų veiksmų konkrečioje situacijoje variantą.

O kai kas nors mano, kad žino datą, žino kryptį, žino daug daugiau nei siauras dalyvaujančių žmonių ratas... Dabar yra daug ekspertų, kurie pradeda aiškinti dalykus, su kuriais neturi nieko bendra. Kalbant apie strateginius klausimus, apie tai yra informuotas labai siauras žmonių ratas, ir sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į visas tuo metu egzistuosiančias aplinkybes.“

Ukrainos pajėgos jau seniai rengiasi plataus masto kontrpuolimui, kad išstumtų Rusijos pajėgas iš šalies teritorijos.

Neseniai nutekinti Pentagono dokumentai parodė, kad JAV skeptiškai vertino Ukrainos kontrpuolimo pajėgumus, nes jai trūksta šaudmenų ir įrangos.

Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas prasidės artimiausiu metu ir kad šis nutekėjimas, kaip ir bet kas kitas, „nepaveiks ir nepakeis mūsų planų“. 

Praeitą mėnesį Slovakija ir Lenkija įsipareigojo perduoti Ukrainai kovinių lėktuvų. Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, jog Slovakija pirmadienį pilnai įvykdė savo įsipareigojimą ir atidavė kariaujančiai šaliai 13 naikintuvų MiG-29.

Šių metų kovą Ukrainos pilotams išbandžius keturis orlaivius, likusieji devyni irgi buvo sėkmingai perduoti ukrainiečių pajėgoms.

„Šis perdavimas vyko sausuma, užtikrinant maksimalų saugumą, ir dar kartą labai dėkoju visoms dalyvaujančioms pajėgoms, nes tokiais atvejais tai tikrai svarbi ir sudėtinga logistinė operacija“, –  sakė slovakų gynybos ministras Jaroslavas Nadas.

Alexander Ryumin/TASS/„Scanpix“ nuotr./Naikintuvas „Mig-29“

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atkreipė dėmesį į Ukrainos teritorijoje paliktų minų pavojų.

Pastebėta, kad iš Ukrainos daugėja pranešimų apie kasdienes civilių aukas. Labiausiai nukentėjusios Chersono ir Charkivo sritys – jas anksčiau buvo užėmusi Rusija.

Britų žvalgybos ekspertai pažymėjo, kad, atėjus pavasariui ir padaugėjus žmonių, užsiimančių žemės ūkiu, padidės incidentų, susijusių su civilinėmis minomis, rizika.

„Nuo invazijos pradžios pranešta apie daugiau kaip 750 su minomis susijusių civilių gyventojų aukų – kas aštuntas iš jų yra vaikas. Tikėtina, kad Ukrainai išvalyti nuo minų prireiks mažiausiai dešimtmečio“, – rašoma kasdienėje karo ataskaitoje.

Anksčiau kai kurios Ukrainos sąjungininkės pranešė, jog suteiks kariaujančiai šaliai didelius kiekius įrangos, reikalingos aptikti ir išvalyti minas.

Padėtis Bachmute, Donecko srityje, šiuo metu yra stabili ir sudėtinga, kovos vyksta geležinkelio rajone, kurį labai svarbu kontroliuoti. Tai TSN eteryje pareiškė karinis korespondentas Andrijus Caplienka.

Deja, pasak jo, šiuo metu neįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti, ar Ukrainos gynybos pajėgos išlaiko geležinkelio stoties pastato kontrolę.

Tačiau Ukrainos kariams pavyko nustumti okupantus nuo svarbaus kelio iš Bachmuto į Časiv Jarą. A.Caplienko tai pavadino svarbiausia iki šiol pasiekta sėkme kovose dėl miesto.

„Gynybos pajėgoms pavyko stabilizuoti padėtį ir sėkmingai atremti priešo puolimą. Priešas ketino paimti Bachmutą į savo gniaužtus, o tai būtų atėmę iš gynybos pajėgų galimybę įvesti rezervus.

Šių ketinimų priešui įgyvendinti nepavyko. Priešingai, gynybos pajėgoms pavyko atmušti priešą nuo kelio iš Časiv Jaro į Bachmutą sunkiuose tranšėjų mūšiuose ir įsitvirtinti palankiose pozicijose.

Galime tvirtai pasakyti, kad iniciatyva yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje“, – sakė vieno iš Bachmute dislokuotų dalinių vadas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas atnaujino duomenis apie Rusijos okupantų nuostolius kare prieš Ukrainą.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo 590 okupantų, o priešo karių nuostoliai viršijo 182 600, teigiama pranešime.

„Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo 24.02.22 iki 17.04.23 yra maždaug 182660 (+590 per pastarąją parą)“, – sakoma pranešime.

Padidėjo ir okupantų technikos nuostoliai: tankų – 3660 (+3 per pastarąją parą), šarvuotų kovos mašinų – 7087 (+4), artilerijos sistemų – 2804 (+9), taktinių bepiločių orlaivių – 2347 (+8), oro gynybos sistemų – 285 (+1).

Stačiatikių Velykų vakarą Rusija atakavo Ukrainos pietrytinę Zaporižios sritį, pranešė Zaporižios miesto tarybos vadovas Anatolijus Kurtjevas.

Oro pavojus srityje buvo paskelbtas sekmadienį 21 val. 23 minutės ir galiojo maždaug valandą.

Remdamasis korespondentais transliuotojas „Suspilne“ pranešė, kad Zaporižios mieste griaudėjo sprogimai.

Srities administracijos vadovas Jurijus Malaška pranešė, kad per rusų ataką buvo apgadinta vasarnamių ir automobilių, bet žmonės nenukentėjo.

Pasak jo, atakos vietoje dirba atitinkamos tarnybos.

Anksčiau srities karinės administracijos vadovas pranešė, kad rusai naktį į sekmadienį smogė stačiatikių cerkvei Komyšuvachos mieste.

Pasak srities administracijos, per parą rusai iš viso sudavė 101 smūgį regiono kaimams ir miesteliams.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainiečiai gelbėja ikonas po rusų atakos Zaporižioje

Kinijos gynybos ministras Li Shangfu sekmadienį per Kremliuje įvykusį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gyrė Pekino ryšius su Maskva.

„Mūsų ryšiai labai stiprūs. Jie pranoksta Šaltojo karo laikų karinius ir politinius aljansus... Jie labai stabilūs“, – sakė Kinijos ministras. Išverstus jo žodžius citavo Rusijos televizija.

Pasak Li Shangfu, jau prasidėjo nauja Rusijos ir Kinijos santykių era.

„Tai mano pirmas užsienio vizitas nuo to laiko, kai perėmiau Kinijos gynybos ministro pareigas. Tam pasirinkau būtent Rusiją, kad pabrėžčiau mūsų dvišalių ryšių ypatingą pobūdį ir strateginę svarbą“, – sakė jis.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas Rusijos Federacijos branduolinius grasinimus laiko blefu.

Apie tai jis kalbėjo interviu Ispanijos laikraščiui „La Razon“. Atsakydamas į klausimą, kodėl sąjungininkės šalys nesuteikia Ukrainai visko, ko reikia pasipriešinti Rusijos Federacijai, jis sakė, kad Vakarai jau seniai gyvena dogma „neprovokuoti Rusijos“.

„Ši doktrina tapo realybe 2008 m. per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Bukarešte. Buvo labai reali galimybė, kad Ukraina ir Gruzija taps naujomis narėmis. Amerikiečiai buvo už tai, kaip ir dauguma europiečių. Būtent Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasipriešino ir įtikino likusius. Paskui prasidėjo invazija į kai kuriuos Gruzijos regionus ir jų okupacija, paskui – apsinuodijimai Solsberyje, sprogimai Čekijoje ir Bulgarijoje, 2014 m. Krymo okupacija, Luhanskas ir Doneckas... Vėl ta pati doktrina: neprovokuoti Rusijos“, – sakė jis.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Kartu ministras sakė, kad Rusijos grasinimus panaudoti branduolinį ginklą laiko blefu.

„Techniniu požiūriu paskutinis branduolinio ginklo bandymas buvo atliktas 1998 m. Kazachstane. Kartoju: 1998 m. Kokia šio branduolinio arsenalo būklė? Kinija ir Indija jau nusiuntė Kremliui aiškų įspėjimą nenaudoti branduolinių ginklų. Tai paskutinė raudona linija pasaulyje. Ir kur jie juos panaudotų? Jūroje, kalnuose, miestuose, pirmoje linijoje?“ – interviu pridūrė O.Reznikovas.

Priminsime, kad 2022 m. rugsėjį Rusijos prezidentas V.Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją. Savo kreipimesi jis sakė, kad jei kils grėsmė Rusijos vientisumui, jie „panaudos visas turimas priemones“, ir pridūrė, kad tai nėra blefas. NATO pareiškė, kad šis grasinimas yra „pavojingas ir neapgalvotas“.

Kovo mėnesį V.Putinas atskleidė, kad Baltarusijoje jie stato specialią taktinių branduolinių ginklų saugyklą. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pareiškė esančios susirūpinusios dėl šio sprendimo.

Savarankiškai pasiskelbęs Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka sakė, kad galėtų sutikti ir su strateginių branduolinių ginklų dislokavimu šalyje.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas mano, kad norėdamas dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje, V.Putinas turi gauti Kinijos leidimą.

Rusijos pietvakariuose esančiame Belgorodo mieste ir jo rajone kilo du dideli gaisrai civiliniuose objektuose, pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Vietos „Telegram“ kanalais pranešama, kad pirmadienio naktį užsidegė elektros pastotė, esanti netoli tardymo izoliatoriaus, ir kad gaisras esą kilo po ukrainiečių drono atakos. Nurodoma, kad dėl to Belgorodo centre ir srities gyvenvietėse trinka elektros tiekimas.

„Nukentėjusiųjų nėra“, – sakė V.Gladkovas.

Rusijai daugiau kaip prieš metus pradėjus didelio masto invaziją Ukrainoje, Belgorode ir Belgorodo srityje, iš kurios rusai apšaudo Ukrainos Charkivo sritį, dažnai kyla gaisrų. Ukrainiečių teigimu, kartais Rusijos teritorijoje sprogsta pačių rusų leidžiamos raketos.

Balandžio 10 dieną Šuchovo oro uoste Belgorode nukrito dronas su bomba, o anksčiau kitas dronas atakavo degalinę.

Vietos valdžia nusprendė šiemet atsisakyti gegužės 9-osios, kai Rusijoje švenčiama Pergalės diena, parado.

Panašu, kad Rusijos karinė vadovybė atsakomybę už puolamąsias operacijas Ukrainoje vis dažniau perkelia Rusijos oro desantininkams bei ieško naujų bendradarbiavimo su „Wagner“ galimybių, kad galutinai užimtų Bachmuto miestą, pastebi Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

„Balandžio 16 d. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad labai tikėtina, jog oro desantininkų vadas generolas pulkininkas Michailas Teplinskis grįžo į „svarbų“, bet nedetalizuojamą vaidmenį Ukrainoje po pranešimų, kad Rusijos URM jį pakeitė sausio 13 d.

ISW jau įvertino, kad tinklaraštininkų spekuliacijos, jog Rusijos URM atšaukė M.Teplinskį iš „atostogų“, rodo, kad Rusija gali ruoštis pertvarkyti vyresniuosius vadus po nesėkmingo žiemos puolimo ir ruošiantis galimam Ukrainos kontrpuolimui. Žinia, kad M.Teplinskis vėl paskirtas į aukštas pareigas, patvirtina ISW vertinimą ir papildomai rodo, kad Rusijos karinė vadovybė tikriausiai siekia labiau pabrėžti desantininkų vaidmenį Rusijos puolamosiose operacijose“, – sakoma ataskaitoje.

Analitikai sako, kad tokia naujiena leidžia manyti, kad Rusijos gynybos ministerija siekia glaudžiau bendradarbiauti su „Wagner“, siekdama užbaigti Bachmuto užėmimą, nepaisant akivaizdžios įtampos tarp J.Prigožino ir ministerijos.

„Wagner“ vadovas J.Prigožinas, regis, patvirtino M.Teplinskio sąsajas su „Wagner“, taip viešai parodydamas paramą jam po to, kai sausio mėnesį buvo pranešta apie M.Teplinskio atleidimą dėl nesutarimų su Rusijos generalinio štabo viršininku armijos generolu Valerijumi Gerasimovu.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas

„Pastarosiomis savaitėmis atrodo, kad Rusijos karinė vadovybė glaudžiau bendradarbiauja su „Wagner“, tikriausiai siekdama paspartinti Bachmuto užėmimą. ISW neseniai pastebėjo, kad Bachmuto rajone veikia 106-osios desantininkų divizijos elementai. Pastarosiomis dienomis J.Prigožinas taip pat sumažino savo aiškius retorinius išpuolius prieš Rusijos URM.

Rusijos tinklaraštininkai pranešė, kad „Wagner“ pajėgos Bachmuto teritorijoje eksploatuoja tankus T-90, o tai rodo, kad Rusijos vadovybė, siekdama užimti miestą, „Wagner“ skyrė daugiau modernių karinių priemonių. Todėl tikėtina, kad M.Teplinskio naujas paskyrimas taip pat yra Rusijos URM bandymas glaudžiau bendradarbiauti su „Wagner“, kad būtų galima užbaigti Bachmuto užėmimo užduotį“, – naujausioje ataskaitoje sako ISW analitikai.

Kadras iš vaizdo įrašo/Jevgenijus Prigožinas „Wagner“ samdinių kapinėse

Pagrindiniai ataskaitos akcentai:

• Atrodo, kad Rusijos karinė vadovybė vis dažniau atsakomybę už puolamąsias operacijas Ukrainoje perkelia Rusijos oro desanto pajėgoms
• Žinia apie Michailo Teplinskio pakartotinį paskyrimą leidžia manyti, kad Rusijos URM siekia glaudžiau bendradarbiauti su „Wagner“, siekdama užbaigti Bachmuto užėmimą, nepaisant akivaizdžios įtampos tarp J.Prigožino ir URM vadovybės
• Rusijos tinklaraštininkai pasinaudojo proga apšmeižti Sankt Peterburgo merą Aleksandrą Beglovą, o tai rodo, kad „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino kampanija prasiskverbė į Rusijos ultranacionalistinę informacinę erdvę
• Balandžio 16 d. „Wagner“ perdavė 130 ukrainiečių karo belaisvių, o tai leidžia daryti prielaidą, kad „Wagner“ galėjo vykdyti mainus nepriklausomai nuo Rusijos gynybos ministerijos
• Gali būti, kad „Wagner“ bando priversti mobilizuotus Rusijos karius pasirašyti sutartis su „Wagner“, galbūt siekdama kompensuoti savo nuostolius Ukrainoje
• Rusijos pajėgos vykdė ribotas antžemines atakas į pietus nuo Kreminos, tęsė antžemines atakas Bachmute ir jo apylinkėse bei Avdijivkos-Donecko miesto linijoje
• Pranešama, kad Rusijos pajėgos suintensyvino artilerijos smūgius pietų Ukrainoje
• Mobilizuotas Rusijos personalas toliau viešai skelbia skundus dėl Rusijos vadų