Kinijos valdoma naujienų svetainė „Global Times“ sprendimą leisti popiežiui skristi virš Kinijos pavadino įtampos mažinimu.
Vis dėlto, pontifikui viešint Pietų Korėjoje, pasirodė pranešimų, kad Kinijos katalikams buvo sudarytos kliūtys norint patekti į susitikimus su popiežiumi Pranciškumi šioje Azijos šalyje. Daugiau negu pusei iš 100 studentų, kurie planavo dalyvauti Azijos jaunimo dienų renginyje Pietų Korėjoje per popiežiaus vizitą, to padaryti nebuvo leista.
„Netikiu, kad Komunistų partija ir Vatikanas susitars dėl ko nors“, – tikino L.Jensenas.
Vizitą į Pietų Korėją organizavusio komiteto atstovas Heo Young-yeopas žiniasklaidai teigė, kad kelionė nepavyko dėl sudėtingos situacijos Kinijos viduje. Vatikano atstovus toks Kinijos valdžios sprendimas nustebino.
„Kinijos vyriausybėje, religijos klausimu, yra pastebimas švytuoklės principas. Kartais imamasi represyvių priemonių, o kartais požiūris yra švelnus“, – teigė Notre Dame universiteto profesorius Lionelis Jensenas, tyrinėjanti Rytų Azijos šalių kalbas ir kultūras.
„Netikiu, kad Komunistų partija ir Vatikanas susitars dėl ko nors“, – tikino L.Jensenas.
Vatikanas su Pekinu nepalaiko oficialių santykių nuo 1949 m., kuomet į Kinijos valdžią atėjo komunistai.
Oficialiai Kinija yra ateistinė valstybė ir nepripažįsta Vatikano autoriteto milijonams šalyje gyvenančių katalikų. Pekinas įkūrė Komunistų partijai lojalią „Kinijos katalikų patriotų asociaciją“. Ši asociacija panaši į kitas valstybės kontroliuojamas religines organizacijas, tokias kaip „Patriotinis protestantų judėjimas“ bei „Kinijos patriotinė islamo asociacija“. Kitos Kinijos konfesijos nėra patvirtintos valdžios ir veikia pogrindyje.
Pogrindinės Pekino Shouwang bažnyčios dvasininkas Jinas Tianmingas teigė, kad šiai bažnyčiai priklausantys tikintieji susiduria su sunkumais rasti nuolatinę maldų ir susirinkimų vietą, prie jų dažnai priekabiauja policininkai. Dažnai tikintieji taip pat yra sulaikomi.
„Mes savo tikėjimą vertiname labiau negu visuomenę, o šie du dalykai nesuderinami“, – teigė J.Tianmingas.
Dėl daugybės neregistruotų konfesijų egzistavimo šalyje, yra sudėtinga apskaičiuoti krikščionių skaičių Kinijoje. 2011 m. Pew tyrimų centro paskelbto tyrimo duomenimis, Kinijoje gyveno 67 mln. krikščionių, o tai sudarė apie 5 proc. visų šalies gyventojų. Iš jų apie 10 mln. buvo katalikai. Tuo tarpu 1996 m. Kinijoje buvo vos 10 mln. krikščionių.
Sociologai teigia, kad krikščionių skaičius šalyje sparčiai auga. Purdue universiteto profesoriaus Fenggang Yango skaičiavimais, Kinija 2030 m. taps daugiausia krikščionių turinčia pasaulio valstybe.
Toks scenarijus kelia nerimą valdančiajai Komunistų partijai, kuri religija mato kaip grėsmę savo autoritetui.
Purdue universiteto profesoriaus Fenggang Yango skaičiavimais, Kinija 2030 m. taps daugiausia krikščionių turinčia pasaulio valstybe.
„Religijos klausimas Kinijoje, ypač krikščionybės ir islamo, yra labai svarbus, kalbant apie šalies ateities raidą. Manau, kad Kinijos vyriausybė nežino kaip elgtis“, teigė L.Jensenas.
Per pastaruosius kelis mėnesius Kinijoje buvo nugriauta keletas bažnyčių ir kryžių, argumentuojant, kad jais buvo pažeisti įstatymai. Dėl tokio valdžios elgesio, šalies krikščionių bendruomenė reagavo ypač audringai ir organizavo protesto akcijas.
Naujausias Pekino žingsnis, kuriuo siekiama kontroliuoti krikščionybės plitimą šalyje, yra valdžiai lojalios religinių reikalų institucijos sprendimas sukurti „Kinijos krikščionių teologiją“.
„Kinijos krikščionių teologijos sukūrimas padėtų adaptuoti krikščionybę prie Kinijos nacionalinės specifikos ir integruoti ją į Kinijos kultūrą“, – teigė religinių reikalų institucijos vadovas Wangas Zuoanas. Toks pareiškimas nuskambėjo praėjusią savaitę seminaro, skirto krikščionybės „sukininimui“, Šanchajuje metu.
Oficialiai skelbiama, kad visos šios kampanijos tikslas yra „teigiamo ir teisingo teologinio mąstymo“ plėtra visuomenėje. Kaip atrodys ši kiniško stiliaus krikščionybės teologija?
„Bus stengiamasi suderinti socializmo vertybes ir tikėjimo išpažinimą. Valdžios pareigūnai savo nuožiūra galės spręsti, kas yra tinkama, o kas laužo jų sugalvotas taisykles“, – komentavo L.Jansenas ir pridūrė: „Stengiamasi suvaldyti didžiulę krikščionybės plėtrą.“
