Kaip rašoma naujoje studijoje (ją galima rasti čia), ieškoti būdų plėsti politinę įtaką svetur Rusija ėmė ieškoti 2014-aisiais, kai po Krymo aneksijos santykiuose su Vakarais ėmė augti įtampa.
Be abejo, suaktyvėjo Rusijos specialiosios tarnybos. Tačiau nauju įrankiu tapo rusų nusikaltėlių grupuotės Europoje.
Dokumente pažymimas artimas ryšys tarp Kremliaus saugumo aparato, kuriam atstovauja Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Federalinė saugumo tarnyba (FSB) bei karinė Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU), ir Senajame žemyne aktyvių rusų mafijos grupuočių.
Rusija esą net patiki šioms gaujoms veikti valstybės vardu. „Rusijos valstybė yra labai kriminalizuota. Nusikalstamas pogrindis ir politinis elitas labai glaudžiai susiję, tad režimas naudoja nusikaltėlius kaip valdymo įrankius“, – pastebima tyrime.
Didžiausia gauja – Kremliuje
Nusikaltėlių, politikos, verslo ir saugumo pasauliai susimaišė dar dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, netrukus po to, kai oficialiai žlugo Sovietų Sąjunga.
Kai V.Putinas 2000-aisiais buvo išrinktas prezidentu, šis tarpusavio ryšys kiek pasikeitė: politinis elitas ėmė naudotis stambiais nusikaltėliais siekdamas savų tikslų.
Kaip rašo M.Galeotti, „tokiu būdu gangsteriai galėjo išlikti gangsteriais, bet nebebijoti sistemos gniaužtų. Jiems tereikėjo įsisąmoninti, kad didžiausia gauja – valstybė.“
Mafiozai vykdo kibernetines atakas, organizuoja nelegalų žmonių gabenimą ar net rengia politines žmogžudystes.
Tokia taisyklė buvo pritaikyta ir rusų mafijai Europoje, kurios smogikais Maskva naudojasi įvairiais tikslais. Mafiozai vykdo kibernetines atakas, organizuoja nelegalų žmonių gabenimą ar net rengia politines žmogžudystes.
Nusikaltėlių grupuotės Kremliui taip pat yra „juodųjų“ pinigų šaltinis. Pavydžiui, Rusijos saugumo tarnybos neretai skatina prekybą kontrabanda, bet pasiima dalį pelno.
Dar vienas galimo Kremliaus elito ir rusų gangsterių pavyzdys aptinkamas 2010 metais, kai JAV sulaikė dešimt Rusijos šnipų, kuriuos vėliau iškeitė į keturis Amerikos agentus.
M.Galeotti atkreipia dėmesį, kad 11-asis rusų šnipų tinklo narys Christopheris Metsosas dingo be pėdsakų, kai buvo sulaikytas Kipre ir paleistas už užstatą.
JAV kontržvalgybos pareigūnai mano, kad Kremlius pasitelkė į pagalbą rusus prekeivius žmonėmis, kurie slapta išsiuntė Ch.Metsosą į Rusiją.
Pasiūlymai, kurių negali atsisakyti
Anot M.Galeotti, rusų mafijos grupuotės daugiausia veikia šalyse ar šalių regionuose, kur gyvena daug rusakalbių – Ispanijos pietuose, Graikijoje, Latvijoje.
Rusų mafijos grupuotės daugiausia veikia šalyse ar šalių regionuose, kur gyvena daug rusakalbių – Ispanijos pietuose, Graikijoje, Latvijoje.
Taip pat – prekybos žmonėmis, narkotikais ir kontrabanda mazguose, pavyzdžiui, Berlyne.
Skirtingai nei prieš 20 metų, gatvėse rusų gangsterių nebematyti. Jie veikia kaip gaujų Europoje sąjungininkai, tarpininkai ir tiekėjai. Pavyzdžiui, maždaug trečdalis Europą pasiekiančio heroino čia patenka rusų grupuočių dėka.
Kitas organizuoto nusikalstamumo Rusijoje ekspertas, Saugumo ir vystymosi politikos instituto Stokholme atstovas Walteris Kegö sutinka. Kaip jis teigė „Deutsche Welle“, rusų mafija Europoje dabar nelenda iš šešėlio.
„Be to, rusų mafija daro didelę įtaką ne tik nusikaltėlių pasaulyje, bet ir politikoje. Nėra jokių abejonių, kad tokiais gangsteriais naudojasi aukšti pareigūnai Kremliuje, nors ir ne visada“, – tvirtino W.Kegö.
Toks bendradarbiavimas, pasak M.Galeotti, leidžia Rusijai užmaskuoti bet kokį tiesioginį nelegalios veiklos ryšį su pareigūnais Maskvoje. Kremliui padedančios gaujos turi interesų Rusijoje, o tai reiškia, kad saugumo tarnybos prieš mafiozus turi tam tikrų svertų.
„Kartkartėmis Kremlius kreipiasi į gangsterius ir pateikia jiems pasiūlymą, kurio mafija negali atsisakyti“, – rašo ekspertas.
