Lankytojai ir tikintieji ėjo per Viešpaties Kapo bažnyčią, pastatytą toje vietoje, kur, kaip teigia tradicija, Jėzus buvo nukryžiuotas, palaidotas ir prisikėlė.
Tai pirmosios Velykos po restauruotos nedidelės, puošnios XIX amžiaus koplyčios virš paties Jėzaus kapo – edikulos – atidarymo kovo mėnesį. 3,7 mln. dolerių atsiėjusio projekto metu buvo atkurta originali raudona jos sienų spalva, be to, intensyviai lankomas objektas buvo sutvirtintas.
Šiemet Velykas vienu metu švenčia ir Vakarų, ir Rytų krikščionys, kurie vadovaujasi skirtingais kalendoriais. Tad Viešpaties Kapo bazilikoje Jeruzalės senamiestyje visą dieną vyko įvairių denominacijų, kurios drauge naudojasi šia šventove, mišios.
Lankymas tęsėsi ir mišių metu, maldininkai į edikulą ir akmenį, ant kurio po nukryžiavimo buvo pateptas Jėzaus kūnas, trynė drabužius, šydus ir net atvaizdus mobiliuosiuose telefonuose.
Tačiau apsilankymai požemyje prie paties kapo per mišias buvo sustabdyti.
„Tai nuostabu“, – apie savo apsilankymą sakė 64 metų koptas Michaelas Hanna, kuris yra kilęs iš Egipto, bet nuo 1980-ųjų gyvena Australijoje.
„Negalite įsivaizduoti jausmo, kai lieti vietas, kurias lietė Jėzus. Negaliu apsakyti to jausmo“, – sakė šis pašto darbuotojas.
M.Hanna taip pat apgailestavo dėl koptų likimo Egipte, kur Verbų sekmadienį per „Islamo valstybės“ mirtininkų atakas dviejose koptų bažnyčiose žuvo 45 žmonės.
„Jausmingai ir taikiai“
Arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa, Jeruzalės Lotynų patriarchato apaštalinis administratorius, įėjo pro masyvias medines duris aukoti Mišių, stabtelėjęs priklaupė priešais akmenį, ant kurio Jėzaus kūnas buvo pateptas, paskui aptaškė žmones švęstu vandeniu.
Tinas Nguyenas, 24-erių vietnamietis, dirbantis internu viename žemdirbystės centrų Izraelio pietuose, fiksavo mišias savo mobiliuoju telefonu, darė asmenukes draugams, kurie galbūt niekada neturės galimybės apsilankyti.
„Dvasios pakilimas, būdas kaip žmonės čia atvyko, susirinko kartu Jėzaus vardu, – visa tai taip jausminga ir taiku“, -sakė jis.
67-erių Wajeeh Nusseibeh, vienas iš dviejų bažnyčios raktą laikančių ir saugančių musulmonų šeimų narys, sakė, kad šiemet čia lankėsi mažiau žmonių negu praeityje.
Pasak jo, dėl to matyt kalti blogesnės ekonomikos laikai ir konfliktas, kai Artimųjų Rytų krikščionims nesaugu tokiose šalyse kaip Irakas ir Sirija.
Be to Jeruzalė išlieka pagrindiniu dešimtmečius nerimstančio izraeliečių ir palestiniečių konflikto tašku. Šventojo kapo bažnyčia yra Jeruzalės rytinėje dalyje, kurią 1967 metais užėmė ir vėliau aneksavo Izraelis.
W.Nusseibeh, vilkintis tamsų kostiumą su raudonai juodu kaklaraiščiu vis tik nepraranda tikėjimo .
„Viliamės taikos kitais metais“, – sakė jis, sėdėdamas priešais medines įėjimo duris, stebėdamas įeinančiuosius, ir pridūrė, kad „kiekvienas sutars su kitu“.
