Krizė dėl Irano verčia JAV demokratų kandidatus kalbėti apie užsienio politiką

Štai favoritas Joe Bidenas JAV vėliavų fone pažeria kritikos prezidento Donaldo Trumpo administracijos užsienio politikai ir pareiškia, kad Baltieji rūmai privedė šalį „pavojingai arti“ karo su Iranu.

O štai Bernie Sandersas skubiai pasiūlė patvirtinti įstatymus, pagal kuriuos JAV prezidentas negalėtų įsakyti panaudoti karinę jėgą prieš Iraną prieš tai negavęs leidimo iš Kongreso. Esą dėl konflikto nukentėtų ne „milijardierių klasės“, o „dirbančių šeimų“ vaikai.

Dar vienas kandidatas, Pete'as Buttigiegas, rinkėjams pasistengė priminti, kad yra tarnavęs žvalgyboje Afganistane. Suprask, patirties jis turi ir galės kompetentingai eiti prezidento pareigas.

„Scanpix“/AP nuotr./Pete'as Buttigiegas

Nekalbėti apie Iraną ir JAV užsienio politiką demokratai tiesiog negali, mat svarbūs įvykiai veja vienas kitą. Iš pradžių – Q.Soleimani eliminavimas smūgiu iš bepilotės skraidyklėmis, tada – Irano atsakas balistinėmis raketomis, nors ir, aišku, simbolinis.

D.Trumpas į karą bent jau kol kas nežengia. Regis, nuspręsta sustoti – tiesiog paskelbta apie naują sankcijų, prie kurių Teheranas jau pripratęs, raundą.

Nekomentuoti negalima

Diskusijų apie užsienio ir saugumo politiką Demokratų partijos pirminių rinkimų kampanijoje iki šiol buvo nedaug – dominavo tokios temos kaip sveikatos apsauga ir ekonomika.

Visgi daugeliu šių klausimų kandidatai nesutaria kosmetiškai. O dabar, kai reikia kalbėti apie tarptautinius reikalus, šiaip jau ilgai rusenantys nesutarimai staigiai iškilo į paviršių.

Apžiūrimi JAV karinių bazių apšaudymo Irake padariniai

+2

„Tokiu metu, kai Trumpas stumia šalį nereikalingų karų link, žmonės pradės atidžiau klausytis demokratų ir norės suprasti, kuris kandidatas jiems leis pasijusti saugesniems.

Užsienio politika nėra svarbiausias klausimas rinkėjams, bet iš tiesų tai sritis, kurią JAV prezidentas gali kontroliuoti labiau nei kas kitas“, – pastebėjo progresyvios grupės „Justice Democrats“ atstovas Waleedas Shahidas.

D.Trumpo sprendimą Irake eliminuoti Q.Soleimani sukritikavo visi demokratų kandidatai – esą ši operacija tik padidino įtampą Vidurinių Rytų regione.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Qasemas Soleimani

Bet per kelias dienas išryškėjo skirtingi požiūriai į situaciją ir apskritai į Amerikos galios projektavimą pasaulyje.

Komentuoti padėtį demokratams reikia, nes gali būti, kad apklausos parodys, jog rinkėjai D.Trumpo veiksmus įvertins teigiamai. Bet nuo apklausų priklauso ir tai, kokie komentarai kandidatams šiuo metu naudingiausi.

J.Bidenas turi patirties

J.Bidenas patirties išties turi – jis aštuonerius metus dirbo JAV viceprezidentu ir yra išmaišęs visą pasaulį. Be to, jis dvejus metus yra vadovavęs Senato užsienio reikalų komitetui.

„Aš geriau nei bet kas kitas suprantu, kad sistema neišsilaikys, jei nerasime būdų dirbti kartu ir rūpintis mūsų nacionaliniais interesais“, – Niujorke šią savaitę pareiškė J.Bidenas, dar ir numojęs ranka į kritikus, teigiančius, kad jo noras būti nešališku yra „naivus ir pasenęs“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Vis dėto jo oponentai kaip tik atkreipė dėmesį į tai, kad patirtis nebūtinai pliusas – bent J.Bideno atžvilgiu. Mat jis 2002 metais Senate balsavo už invaziją į Iraką, kaip paaiškėjo vėliau, surengtą remiantis klaidingais kaltinimais, esą Bagdadas turi masinio naikinimo ginklų.

Bene aktyviausias kritikuojant J.Bideno sprendimus užsienio politikoje – B.Sandersas, kuris anuomet priešinosi karui su Iraku. Pastarojo teigimu, J.Bidenui prieštaringos pozicijos praeityje pakenktų kovojant su D.Trumpu.

„Joe Bidenas balsavo už karą Irake ir padėjo jam rengtis, o tai buvo pati didžiausia užsienio politikos klaida moderniojoje šios šalies istorijoje. Nemanau, kad tokia biografija suteiks mums energijos, kurios reikia norint įveikti Trumpą“, – pareiškė B.Sandersas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bernie Sandersas ir Joe Bidenas per debatus

Jis, žinoma, nepamiršo pabrėžti, kad jau ilgą laiką nuosekliai priešinasi JAV karinėms operacijoms užsienyje ir kad nepritaria JAV veikimui Jemene bei „vanagams“, norintiems tolesnių veiksmų Irano atžvilgiu.

„Aš buvau teisus dėl Vietnamo. Buvau teisus dėl Irako. Padarysiu viską, ką galiu, kad užkirsčiau kelią karui su Iranu. Neturiu dėl ko atsiprašinėti“, – teigė B.Sandersas, kuris puikiai žino, kad tokia retorika patinka pacifistams demokratams ir daliai nepriklausomų rinkėjų.

Balsavo už Irako karą

Elizabeth Warren, kaip ir B.Sandersas, laiko save antiintervencioniste. Bet jai, apklausose nusiritusiai į trečiąją vietą, reikalinga ir nuosaikesnių demokratų parama – vien norint išlikti lenktynėse, tad šios politikės pasisakymai irgi nežymiai švelnesni.

„Tai (Irano surengtos raketų atakos, – red.) mums primena, kodėl turime deeskaluoti įtampą Viduriniuose Rytuose. Amerikos žmonės nenori karo su Iranu“, – per rinkiminį renginį Brukline pasakė E.Warren.

„Scanpix“/AP nuotr./Elizabeth Warren per debatus

P.Buttigiegas, kaip jau minėta, rinkėjams priminė apie savo tarnybą JAV kariuomenėje, kuri, jo manymu, atsveria jo jauną amžių ir patirties tarptautinėje politikoje stoką.

Apklausos rodo, kad būtent J.Bidenu demokratų rinkėjai pasitiki labiau nei kitais kandidatais – ir būtent užsienio politikos srityje.

Jis irgi užsipuolė J.Bideną už „blogiausią JAV priimtą sprendimą užsienio politikoje per mano gyvenimą“: „Tai pavyzdys, kad Vašingtone praleistas laikas nebūtinai tolygus gebėjimui teisingai nuspręsti.“

J.Bidenas praeityje yra pavadinęs savo sprendimą balsuoti už operaciją Irake klaida, nors neseniai kaip tik sulaukė kritikos dėl tikinimų, esą jis „nuo pat pradžių“ prieštaravo karui.

Kita vertus, apklausos rodo, kad būtent J.Bidenu demokratų rinkėjai pasitiki labiau nei kitais kandidatais – ir būtent užsienio politikos srityje.

CNN apklausa lapkritį paliudijo, kad J.Bidenu dėl tarptautinių reikalų pasitiki 48 proc. demokratų rinkėjų. B.Sandersas – antroje vietoje, bet labai toli. Juo pasitiki tik 14 proc. demokratų rinkėjų.