Krizė Persijoje: D.Trumpo manevrai gali padovanoti pasauliui branduolinį Iraną ar net karą

Daugiau nei prieš trejus metus, dar iki 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų, M.Bootas drauge su dar 121 dešiniųjų pažiūrų užsienio politikos apžvalgininkų paskelbė atvirą laišką apie tuomečio kandidato į prezidentus D.Trumpo retoriką.

Laiške buvo surašyti įvairūs įspėjimai apie tai, kad D.Trumpas viename sakinyje gali rašyti apie karinius nuotykius ir Amerikos izoliavimąsi nuo pasaulio, apie pavojingus norus vykdyti prekybos karus, apie neapykanta pulsuojančius jo pasisakymus apie musulmonus, apie įžeidimus sąjungininkams.

Ir panašiai. Laiškas buvo užbaigtas tokiais žodžiais: „Paties Trumpo pareiškimai leidžia mums daryti išvadą, kad tapęs prezidentu jis elgtųsi taip, jog Amerika būtų nesaugesnė, o jos reputacija pasaulyje – prastesnė.“

M.Bootas rašo, kad dabar mato, jog jis ir jo kolegos buvo teisūs. Esą nepasitvirtino tik įspėjimai, kad antimusulmoniška retorika supjudys JAV ir jų sąjungininkus arabų šalyse – autokratai, valdantys Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Egiptą, toliau stovi D.Trumpo pusėje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ar Donaldas Trumpas nori JAV ir Irano karo?

„Visa kita vyksta taip, kaip ir prognozuota. Šiandien Trumpas meluoja taip pat dažnai kaip ir 2016-aisiais – tik ant kortos pastatyta kur kas daugiau“, – rašo apžvalgininkas.

Jis primena, kad D.Trumpas yra vyriausiasis JAV karinių pajėgų vadas, o Amerika šiuo metu visu greičiu lekia į konfliktą su Iranu. Anot M.Booto, dabartinę krizę Persijos įlankoje sukūrė būtent paties JAV prezidento elgesys.

Atvirai priešiška retorika

2018 metų gegužę D.Trumpas išvedė JAV iš tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Išvedė, nors Iranas, ekspertų teigimu, laikėsi susitarimo sąlygų.

D.Trumpas šį dokumentą vadino baisiu, vertu pajuokos, katastrofišku – regis, visų pirma todėl, kad iš amerikiečių pusės derybas vykdė jo pirmtako, demokrato Baracko Obamos administracija.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo dar pridėjo 12 reikalavimų, kurių, vertinant realistiškai, Irano valdžia įgyvendinti tikrai nenori ir nenorės – pavyzdžiui, Teheranas tikrai nenutrauks paramos dukterinėms grupuotėms regione ir tikrai nesustabdys savo raketų programos.

Vašingtonas spaudžia ir sąjungininkus Europoje – šiukštu neužsiimkite verslu su Teheranu.

Galiausiai D.Trumpo patarėjas nacionaliniam saugumui Johnas Boltonas nutarė nė neslėpti, kad Baltiesiems Rūmams svarbiausia ne reformos, o galimybė pakeisti režimą Teherane.

Vasarį jis paskelbė vaizdo įrašą 40-ųjų islamo revoliucijos Irane metinių proga ir į ajatolas kreipėsi taip: „Nemanau, kad liko daug jubiliejų, kuriais galėsite džiaugtis.“

D.Trumpo administracija taip pat paskelbė krūvą naują sankcijų, dėl kurių iranietiškos naftos eksporto apimtys susitraukė daugiau nei dvigubai. Vašingtonas spaudžia ir sąjungininkus Europoje – šiukštu neužsiimkite verslu su Teheranu.

Išpuoliai prieš tanklaivius

Į tokius amerikiečių veiksmus, kuriuos Irano vyriausybė vadina „ekonominiu karu“, Teheranas atsakė taip, kaip puolamos atsako daugelis valstybių – ne iškeldamas baltą vėliavą, bent pabandydamas suduoti JAV atsakomųjų smūgių.

Tiesa, kai JAV paskelbė siunčiančios į Vidurinius Rytus papildomą 1 tūkst. karių, Irano prezidentas Hassanas Rouhani dar kukliai pridūrė, kad „nekariaus su jokia šalimi.“

„Scanpix“/AP nuotr./Hassanas Rouhani

Vis dėlto H.Rouhani laikomas nuosaikiojo Irano politinio sparno atstovu – ši stovykla dažnai nė nežino, ką planuoja kietosios linijos puoselėtojai Islamo revoliucinėje gvardijoje. O pastaroji, regis, organizuoja išpuolius prieš tanklaivius Persijos įlankoje.

Iranas, žinoma, neigia atsakomybę, bet tuo pat metu jau paskelbė, kad per artimiausias dienas ketina viršyti tame pačiame tarptautiniame susitarime numatytą 300 kg sodrino urano rezervo limitą. Kitaip tariant, jei susitarimo nesilaiko JAV, nesilaikysime ir mes.

Jei D.Trumpui rūpi tik atominės bombos, kodėl tada jis pasitraukė iš branduolinio susitarimo?

„Įdomu, apie kokias pasekmes galvojo D.Trumpas, kai pasitraukė iš branduolinio susitarimo? Ar jis išvis galvojo? Daugelis analitikų įspėjo, kad toks žingsnis padidins riziką, jog Iranas atnaujins branduolinę programą, ir karo grėsmę. Taip ir atsitiko“, – rašo M.Bootas.

Dabartinė D.Trumpo reakcija kaip visada neaiški – vieną dieną jis grasina „oficialia Irano pabaiga“, bet kitą rytą jau siūlo derėtis.

JAV prezidentas taip pat neigia savo paties patarėjų žodžius dėl 12 reikalavimų Teheranui: „Mes tik norime, kad jie (Iranas, – red.) neturėtų branduolinių ginklų.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Omano įlankoje užpultas tanklaivis

Bet jei D.Trumpui rūpi tik atominės bombos, kodėl tada jis pasitraukė iš branduolinio susitarimo?

Ar kas nors pasitiki prezidentu?

Pasak M.Booto, JAV negali sėkmingai tvarkytis su iš tikrųjų pavojingu Iranu, kai šaliai vadovauja prezidentas, nepatikimu ir amoraliu laikomas tiek namuose, tiek svetur.

JAV sąjungininkai net atsisako tikėti D.Trumpo administracijos pranešimais, esą būtent Iranas atsakingas už atakas prieš tanklaivius. Amerikiečių partneriams nepatinka ir D.Trumpui įprasti vienašališko veikimo principai.

Kaip skelbia „The New York Times“, net JAV žvalgybos tarnybų ir karinių pajėgų vadai nepanoro pasidalinti su D.Trumpu informacija apie šalies vykdomas kibernetines operacijas Rusijoje. O jei D.Trumpu nepasitiki jo paties pavaldiniai, kaip juo gali pasitikėti likęs pasaulis?

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Jei Amerikos prezidentas dabar būtų Ronaldas Reaganas, Irano išpuoliai prieš laivybą Persijos įlankoje galėtų tapti priežastimi skelbti karą, rašo M.Bootas, bet priduria, kad rizikuoti kariniu konfliktu JAV valdant D.Trumpui negalima.

„Geriausia išeitis D.Trumpui būtų – kaip Šiaurės Korėjos atveju – nuo neatsakingo dantų šiepimo pereiti prie pataikūniškumo.

Jau geriau jis įsimyli dar vieną diktatorių negu pradeda karą, kuris galėtų greitai virsti nekontroliuojamu“, – tvirtina analitikas.