Šešėlinė ekonomika apima prekybą ir paslaugas, tokias kaip statybos darbai ar automobilių remontas, už kurias nemokami mokesčiai valstybei, tačiau ši samprata neapima kriminalinės veiklos, tokios kaip prekyba narkotikais ir prostitucija. Keturiolikoje labiausiai išsivysčiusių ES šalių šešėlinė ekonomika per pastaruosius metus padidėjo 0,3-0,9 proc., nurodo EUobserver.
Labiausiai (iki 9 proc.) šešėlinė ekonomika augo Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje, o mažiausiai - Belgijoje, Austrijoje ir Vokietijoje.
Nors nebuvo tirta, kaip šis procesas vyksta postkomunistinėse Bendrijos šalyse, Austrijos ekonomistas Friedrichas Schneideris mano, jog šiame regione šešėlinės ekonomikos augimo mastai panašūs arba dar didesni.
Šešėlinės ekonomikos augimas ES šalyse užfiksuotas po 15 metų trukusio „juodosios rinkos“ aktyvumo mažėjimo, o oficialiai Bendrijos BVP sumažėjo 2 procentais.
„Išvažiavus į užmiestį Belgijoje galima pastebėti, kad savaitgaliais vyksta daugiau statybos darbų, negu darbo dienomis“, – sakė F.Schneideris.
Taip pat pastebimas nusikalstamumo didėjimas, tačiau tyrėjai pastebėjo, jog didėja vagysčių ir įsilaužimų skaičius, o prostitucijos nešamas pelnas mažėja.
Šešėlinės ekonomikos mastai priklauso nuo regiono: ES šiaurinėse šalyse ir Skandinavijoje ji sudaro 10-18 proc. BVP, o Viduržemio jūros regiono šalyse, tokiose kaip Portugalija ar Italija – 20-25 procentus. Pasak ekspertų, daugelyje buvusių komunistinių šalių „juodosios rinkos“ dalis ekonomikoje panaši į Viduržemio jūros regiono šalių, tačiau Estijoje, Latvijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje šešėlinė ekonomika sudaro 36-39 procentus.
Studijoje nurodoma, kad Baltarusijoje ir Moldovoje mokesčių nesurenkama nuo maždaug 50 proc. ekonominės veiklos. Ukrainoje šis rodiklis yra apie 57 proc., o Gruzijoje – 68 procentai.