Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris prieš trečiadienio referendumą įspėjo, kad olandų „ne“ susitarimui su Ukraina „gali atverti duris didžiulei krizei kontinente“.
Tačiau ES nūdienos pozicijos yra tokios, kad ne tik nepaisoma įspėjimų. Jie netgi laikomi provokacija.
„Didžiulės kontinentinės krizės“ kol kas dar gali nebūti, bet artėjant birželį numatytam referendumui Jungtinėje Karalystėje dėl tolesnės šalies narystės Bendrijoje, 28 valstybių bloko ateitis atrodo vis niūresnė.
„Pirmininkui liūdna“, – sakė J.-C.Junckerio atstovas spaudai Margaritis Schinas.
„Jis toliau grumsis už Europą“, – sakė M.Schinas ir pridūrė: „Jeigu jam teks tai daryti vienam, jis tai darys“.
Prieš du dešimtmečius ES buvo traukinys, į kurį visi skubėjo įšokti, tačiau dabar Bendrijos lyderiai jaučiasi vis labiau vieniši.
Netgi referendumą inicijavusiems olandų judėjimams rūpėjo ne prekybos su Ukraina detalės.
Šis plebiscitas, organizuotas pagal neseniai priimtą įstatymą, suteikė jiems puikią progą užriesti nosį prieš „Briuselį“ – šis žodis vis dažniau naudojamas negatyvia prasme apibūdinti vietą, kurioje įsikūrusios ES institucijos, ir jų vykdomą bendrąją bloko politiką, kurią kritikai laiko kišimusi į atskirų valstybių gyvenimus.
Ketvirtadienį paskelbti galutiniai referendumo rezultatai parodė, kad 61,1 proc. balsavime dalyvavusių olandų pasisakė prieš ES ir Ukrainos susitarimą, kuriam pritarė Nyderlandų vyriausybė ir ES lyderiai.
Aktyvumas buvo nedidelis, bet jo pakako, kad referendumas būtų pripažintas įvykusiu.
„Tai yra žmonių nepasitikėjimo Briuselio elitu pareiškimas“, – sakė kraštutinių dešiniųjų lyderis, antiimigracinių pažiūrų parlamentaras Geertas Wildersas, kuris liejo įtūžį ir ant Bendrijos, ir ant Nyderlandų vyriausybės.
2005 metais Nyderlandai referendume atmetė ES konstituciją, ir tai, kaip vėliau paaiškėjo, buvo nesibaigiančio nesėkmių ruožo pradžia.
Nuo tada Bendrijai teko spręsti vieną krizę po kitos, įskaitant rimtas finansines bėdas keliose narėse, kurios iškėlė rimtų klausimų dėl bloko bendrosios valiutos ateities, o dabar ją drasko nesutarimai dėl to, kaip pažaboti rekordinį migrantų antplūdį.
ES vyriausybės eina į kompromisus, kad būtų pasiekti susitarimai. Tačiau jei dėl tokių susitarimų organizuojami plebiscitai, rinkėjai daugumoje bloko šalių linkę juos atmesti. Prancūzija ir Airija pastaraisiais metais taip pat yra atmetusios tokius susitarimus.
2005 metais Nyderlandai referendume atmetė ES konstituciją, ir tai, kaip vėliau paaiškėjo, buvo nesibaigiančio nesėkmių ruožo pradžia.
„Tai dar kartą įrodo, jog esama didžiulio skeptiškumo dėl to, ką daro ES“, – sakė ES klausimų ekspertas Hendrikas Vosas iš Gento universiteto.
„Matyti vis daugiau populizmo. Pirmiausia Britanijoje, o dabar jau beveik visoje ES, ir tai privedė prie tokio didžiulio nepasitikėjimo“, – sakė jis.
Trečiadienio plebiscito rezultatai įkvėpė britus euroskeptikus, norinčių, kad birželio 23 dieną vyksiančiame referendume būtų nubalsuota už šalies pasitraukimą iš ES.
„Tokie olandų referendumo rezultatai yra žinia Britanijos žmonėms, kad nuosaiku ir normalu nepritarti ES ir kovoti už tai, kas geriausia mūsų šaliai“, – sakė Brianas Monteithas, Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES šalininkų stovyklos „Leave.EU“ atstovas spaudai.
„Europos Sąjungai prasidėjo saulėlydis“, – pridūrė jis.
