Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku, o pirmieji oficialūs daliniai rezultatai turi būti apskelbti sekmadienį 20 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku.
Balsavimo teisę turi daugiau kaip 4,5 mln. kroatų. Maždaug 10 proc. jų, tradiciškai – valdančiosios partijos HDZ šalininkų, gyvena užsienyje, daugiausia – kaimyninėje Bosnijoje. Jie pradėjo balsuoti šeštadienį.
Vos penkios dienos po šio balsavimo Kroatija pasirašys stojimo į ES sutartį. Prie šio bloko, kurį dabar sudaro 27 valstybės, ji galės prisijungti 2013 metų liepos 1 dieną.
Naujausios apklausos rodo, kad aiškią daugumą 151 vietos parlamente laimės keturių opozicinių partijų koalicija, kuriai vadovauja socialdemokratai (SDP).
Tačiau SDP vadovas ir tikėtinas naujasis premjeras Zoranas Milanovičius gaus sunkią užduotį išvesti šalį iš ekonominio nestabilumo tuo metu, kai pačią Europą krečia sunki skolų krizė.
Kroatija, kuri nuo 1991 metų yra nepriklausoma valstybė, beveik ištisus trejus pastaruosius metus gyveno apimta recesijos, o nedarbas šioje šalyje viršija 17 procentų. Centrinis bankas sako, kad ekonomikos augimas šiemet buvo vos 0,5 procento.
Ši buvusios Jugoslavijos respublika turi imtis struktūrinių reformų, pirmiausia – dėl dosnios socialinio aprūpinimo sistemos ir neefektyvaus viešojo administravimo.
Apklausos rodo, kad kroatų pasitikėjimas politikais yra itin mažas.
„Noriu pokyčių. Tai, ką turėjome iki šiol, turėtų baigtis“, – atidavusi savo balsą rinkimų apylinkėje Zagrebo centre sakė Nedjeljka Pantič.
„Nusikalstamumas yra baisiausia nelaimė Kroatijoje“, – sakė ji, turėdama omenyje virtinę korupcijos skandalų dėl valdančiosios HDZ.
HDZ vadovas Ivo Sanaderas yra teisiamas dėl korupcijos, o pačios partijos atžvilgiu vyksta tyrimas dėl įtariamų neteisėtų finansinių operacijų.
Tačiau kampanijos metu 45 metų Z.Milanovičius susilaikė nuo didelių rinkimų pažadų. Šis buvęs diplomatas, kuris SDP vadovauja nuo 2007 metų, perspėjo kroatus, kad „kitus metus išgyventi bus sunku“.
„Nesame tikri dėl to, kas mūsų laukia. Tikrai laukia prakaitas – bet aš tikiu, kad metai bus be kraujo ir ašarų, – ir didelis netikrumas“, – sakė jis.
Vis dėlto Z.Milanovičius pažadėjo vadovauti šaliai „garbingiau ir efektyviau“.
Šios pastabos buvo menkai užmaskuotas smūgis valdančiajai HDZ, kuri valdžioje buvo beveik visą laiką nuo pat nepriklausomybės paskelbimo.
Premjerė Jadranka Kosor suintensyvino kovą su korupcija, kuri buvo svarbus reikalavimas dėl Kroatijos narystės ES, bet ji smogė atgal jos pačios partijai.
Įtakingas jos pirmtakas ir HDZ vadovas Ivo Sanaderas yra teisiamas dėl korupcijos, o pačios partijos atžvilgiu vyksta tyrimas dėl įtariamų neteisėtų finansinių operacijų.
