„Norėčiau pasveikinti savo kolegą Zdravko Maričių ir visą Kroatiją tapus 20-ąja šalimi, prisijungsiančia prie euro zonos“, – pareiškė Čekijos, šiuo metu pirmininkaujančios Bendrijai, finansų ministras Zbynekas Stanjura.
Kroatija 2023 metų pradžioje pereis nuo kunos prie euro – praėjus mažiau nei dešimtmečiui nuo tada, kai buvusi Jugoslavijos respublika įstojo į Europos Sąjungą.
Euro įvedimas taps nauju tolimesnės integracijos į bloką etapu.
„Tai metas švęsti <...> ir tikrumo aktas“, – per pasirašymo ceremoniją Briuselyje kalbėjo Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde.
„Visa Kroatija nusprendė ir išreiškė įsitikinimą, jog verta prisijungti prie euro ir euro zonos“, – pridūrė ji.
Patvirtindami istoriniam žingsniui būtinus teisinius tekstus, ministrai oficialiai nustatė 7,53450 Kroatijos kunos už eurą kursą.
Naujoji narė prie euro zonos prisijungs sudėtingu momentu, kai euras svyruoja ties pariteto su JAV doleriu riba, o tai yra gresiančios pragyvenimo krizės euro zonos ekonomikoje ženklas.
„Šiomis dienomis visi susiduriame su labai dideliais iššūkiais, bet, žinoma, manau, kad suderinta politika ir priemonėmis galime susidoroti su šiais iššūkiais“, – pažymėjo Z.Maričius, atvykęs į Briuselį susitikti su kolegomis.
Norėdama prisijungti prie euro, Kroatija atitiko griežtas ES nustatytas sąlygas – šaliai pavyko išlaikyti infliaciją tame pačiame intervale, kaip ir kitose ES šalyse, taip pat Zagrebas įvykdė sąlygas dėl viešųjų išlaidų dydžio.
Kroatija pareiškė norą įsivesti bendrą valiutą, kai 2013 metais įstojo į ES, o sprendimas leisti Zagrebui įstoti buvo priimtas eurui ką tik atšventus dvidešimtmetį.
Kroatija pareiškė norą įsivesti bendrą valiutą, kai 2013 metais įstojo į ES, o sprendimas leisti Zagrebui įstoti buvo priimtas eurui ką tik atšventus dvidešimtmetį.
2002 metų sausio 1 dieną milijonai europiečių 12-oje šalių atsisakė liros, franko, Vokietijos markės ir drachmos, įsivesdami euro banknotus ir monetas.
Nuo to laiko prie jų prisijungė dar septynios šalys: Slovėnija (2007 metais), Kipras ir Malta (2008-aisiais), Slovakija (2009-aisiais), Estija (2011-aisiais), Latvija (2014-aisiais) ir galiausiai Lietuva (2015-aisiais).
„Apčiuopiama nauda“
Toliau eilėje prisijungti prie euro zonos rikiuojasi Bulgarija, siekianti tą padaryti nuo 2024 metų sausio 1-osios.
Visgi euro zonos narės nerimauja dėl ilgalaikio Bulgarijos ekonomikos stabilumo, o Sofija kol kas nesusilaukia tokios pat politinės paramos kaip Kroatija.
Visgi euro zonos narės nerimauja dėl ilgalaikio Bulgarijos ekonomikos stabilumo, o Sofija kol kas nesusilaukia tokios pat politinės paramos kaip Kroatija.
ES vyriausybės saugosi euro įvedimo pradžioje padarytų klaidų, kai buvo paskubėta į euro zoną priimti tokias finansiškai nestabilias šalis kaip Graikija, kas paklojo pagrindą euro zonos skolų krizei.
Kaip ir anksčiau eurą įsivedusių šalių gyventojai, daugelis kroatų nerimauja, kad įvedus eurą padidės kainos, ypač dėl to, kad verslas padidins kainas konvertuodamas kunas.
EK pirmininkės pavaduotojas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis mano, kad prisijungimas prie euro zonos Kroatijai „duos apčiuopiamos ekonominės naudos“.
Naudojant eurą „bus lengviau ir patraukliau investuoti šalyje. Sumažės kliūtys verslui ir valiutos keitimo kaštai“, mano V.Dombrovskis.
