Į gimtąjį J. B. Tito Krumrovecą, kaip ir į jo mauzoliejų Belgrade, kasmet maršalo gimtadienio proga suplūsta tūkstančiai senosios gvardijos komunistų iš visos buvusios Jugoslavijos.
Tiesa, gimtadienis švenčiamas ne tada, kai J. B. Titas gimė, bet kai jo komunistų pulkus Antro pasaulinio karo metu užpuolė naciai. Jugoslavijos laikais šią dieną vadindavo jaunimo diena – berniukai ir mergaitės raudonais kaklaraiščiais visoje raudonoje šalyje dešimtmečius mojuodavo ant pakylos pravažiuojančiam maršalui. Šiandien daugumai tų jaunuolių jau gerokai per 60 metų, tačiau kaklaraiščių jie nenusiriša nieku gyvu.
„Man J. B. Titas yra vienybės, draugystės ir bendradarbiavimo simbolis. Jis buvo charizmatiškas žmogus, žinojęs, kaip skirtingas tautas sujungti į vieną bendruomenę, kuriai visi priklausėme, nepaisant savo etninės kilmės. Kvėpavome tuo pačiu oru ir išpažinome tas pačias idėjas“, – sako Breda, komunistė iš Slovėnijos.
Šiemet J. B. Tito gimtadieniu pasinaudota ir rimtesniems politiniams pareiškimams, ne tik nostalgiškiems paverkšlenimams. Kavinės savininkas iš Kroatijos sukūrė naują komunistų partiją ir tikisi, kad greitai jos narių skaičius pasieks kelis tūkstančius.
„Sukūriau šią partiją, nes žmonės dabar bejėgiai, vargsta, alksta. Jie ima paskolas išsigelbėti, o kai nebegali jų atiduoti, iš jų atima namus, darbą ir visą turtą, jei tokio išvis turi. Juos išveja į gatvę. Tai labai liūdna. Išverkiau akis bežiūrėdamas į tokius žmones per televiziją, tad nusprendžiau ką nors daryti jų labui, negalėjau tiesiog stebėti“, – aiškina Naujosios komunistų partijos kūrėjas Radoslavas Ilicas.
Ar partijai pavyks surinkti tiek narių, kad galėtų būti registruojama ir dalyvauti Kroatijos rinkimuose, kol kas neaišku. Tačiau svajonės apie utopiją visada malonios tol, kol jų nepabandoma paversti realybe.
