Ši prie Adrijos jūros įsikūrusi šalis, naujausia Europos Sąjungos narė, sausį perims pirmininkavimą Bendrijai. Tačiau daugybė turistų magnetu vadinamos valstybės gyventojų emigruoja bėgdami nuo šlubuojančios ekonomikos ir paplitusios korupcijos.
Nors Kroatijoje prezidento postas yra daugiausia simbolinis, dabartinė prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič – pirmoji šalies vadove tapusi moteris – yra status quo simbolis.
Nuo 2015-ųjų valdžioje esančią 51-erių politikę palaiko centro dešiniųjų partija HDZ, beveik be pertrūkių dominuojanti šalies politikoje nuo 1991-ųjų, kai Kroatija tapo nepriklausoma.
Dabar K.Grabar-Kitarovič sulaukia atakų iš abiejų politinio spektro pusių, ir veikiausiai jai nepavyks išvengti antro rinkimų turo, kuris turėtų vykti sausio 5 dieną.
Tada Kroatija jau bus perėmusi šešių mėnesių trukmės pirmininkavimą ES, per kurį daugiausia dėmesio tikriausiai bus skiriama naujoms ir senoms Bendrijos narėms, tuo pat metu kai Jungtinė Karalystė ruošis „Brexitui“, o Vakarų Balkanų šalys tikėsis sulaukti kvietimo pradėti derybas dėl narystės ir prisijungti prie bloko.
„Tortas kalėjime“
K.Grabar-Kitarovič savo kampaniją pradėjo gerokai pirmaudama rinkėjų apklausose.
Tačiau jos populiarumas krito dėl virtinės neprideramų poelgių.
Didžiausio atgarsio sulaukė įvykis, kai lapkritį ji sudainavo dainą per skandalų persekiojamo Zagrebo mero Milano Bandičiaus gimtadienio vakarėlį ir sakė, kad „atneštų [jam] torto... į kalėjimą“, jei jis būtų nuteistas dėl kaltinimų korupcija.
Tokios pastangos užkariauti mero šalininkų palaikymą, regis, nepadėjo įkvėpti rinkėjų, kuriems jau įgrisęs šalyje paplitęs kyšininkavimas.
Naujausia rinkėjų apklausa, kurią atliko agentūra „Promocija Plus“, rodo, kad už K.Grabar-Kitarovič balsuotų 28 proc. respondentų, o buvęs premjeras socialdemokratas Zoranas Milanovičius nuo jos atsilieka vos dviem procentiniais punktais.
Dešiniojo sparno pažiūrų dainininkui ir verslininkui Miroslavui Škoro, kuris rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausomas kandidatas, žadama trečia vieta, už jį balsuoti pasirengę 20 proc. rinkėjų.
Analitikų teigimu, K.Grabar-Kitarovič pralaimėjimas sukeltų sunkumų nuosaikiam HDZ premjerui Andrejui Plenkovičiui kitų metų parlamento rinkimuose.
Įsiteikti nacionalistams
M.Škoro, kurio patriotinės liaudiškos dainos buvo itin populiarios 10-e dešimtmetyje, bandė įsiteikti HDZ nacionalistiniam sparnui, tikėdamasis laimėti manančiųjų, kad partija tapo pernelyg nuosaiki, balsus.
57-erių kandidatas ragino pasitelkti kariuomenę stabdant migrantus pasienyje ir žadėjo suteikti malonę vienam nuteistam karo nusikaltėliui.
Jis taip pat nori išplėsti prezidento įgaliojimus. Šiuo metu Kroatijos prezidentui tenka ginkluotųjų pajėgų vado pareigos, taip pat drauge su vyriausybe valstybės vadovas yra atsakingas už užsienio politiką.
K.Grabar-Kitarovič praeityje pati bandė įsiteikti nacionalistams, įskaitant faktą, kad ji aiškiai nepasmerkė augančios nostalgijos Kroatijos pronaciškam režimui Antrojo pasaulinio karo metais.
Šiemet apie kandidatavimą prezidento rinkimuose K.Grabar-Kitarovič paskelbė viename kraštutinių dešiniųjų žurnale ir planuoja savo paskutinį mitingą surengti Vuvokare. Šį miestą nepriklausomybės karo pradžioje buvo sunaikinusios serbų pajėgos, ir jis tebėra labai svarbus to konflikto simbolis.
„HDZ yra susiskaldžiusi, aišku, kad kai kurie jos rinkėjai nepalaikys Grabar-Kitarovič“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Tihomiras Cipekas.
„Paskalų“ kampanija
Tuo metu centro kairiųjų pažiūrų Z.Milanovičius tikisi gauti naudos iš susiskaldžiusių dešiniųjų.
Gerbėjų laikomas tikslo siekiančiu politiku, o kritikų – arogantišku veikėju, 53 metų Z.Milanovičius jau yra pažįstamas veidas šalies politikoje. 2011–2016 metais jis vadovavo Kroatijos vyriausybei.
Jis žada paversti Kroatiją „normalia šalimi“, gerbiančia mažumas ir turinčia nepriklausomą teismų sistemą.
Tačiau entuziazmas dėl Z.Milanovičiaus išsisklaidė jo vyriausybei nepavykus pažaboti protekcijos kultūros ir pagyvinti šalies ekonomikos.
Vienai iš neturtingiausių ES valstybių, kuri prie Bendrijos prisijungė 2013 metais, netrūksta iššūkių. Tačiau prezidento rinkimų kampanijoje vyravo gręžiojimasis į praeitį, varžovams vienas kitą puldinėjant dėl karo laikų ginčų.
Komentuodama šią savaitę vykusius debatus, švietimo ministrė Blaženka Divjak sakė, kad tai yra priminimas apie „priežastis, kodėl išvyksta žmonės“.
Visuomenė taip pat nebuvo sužavėta rinkimų kampanija.
Savo pavardės atskleisti nesutikusi pensininkė Mila, buvusi mokytoja iš pietinio Imotskio miesto, piktinosi, kad per kampaniją dominavo „paskalos“.
„Deja, jie visi daugiau kalba apie kitus kandidatus, o ne save“, – AFP sakė 71-erių moteris.
Rinkimų teisę turi apie 3,8 mln. žmonių. Rinkimų apylinkės atsidarys sekmadienį 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir veiks iki 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku. Pirmųjų rezultatų laukiama praėjus dviem valandoms po balsavimo pabaigos.
