„Laimėjome parlamento rinkimus. Pergalė atnešė mums atsakomybę vadovauti mūsų šaliai, kuri yra sudėtingoje situacijoje. Laukiami visi, norintys kovoti drauge su mumis už gyvenimo kokybę Kroatijoje“, – sakė opozicijos lyderis Tomislavas Karamarko iš pagrindinės opozicinės konservatorių partijos HDZ, kreipdamasis į džiūgaujančius savo šalininkus.
Tai buvo pirmieji parlamento rinkimai Kroatijoje nuo tada, kai šalis, kuri tebėra viena silpniausių Europos Sąjungos ekonomikų, 2013-aisiais tapo bloko nare.
Naujoji vyriausybė jaus didžiulį spaudimą imtis reikalingų reformų, šaliai lėtai kylant po šešerių recesijos metų, ir turės tvarkytis su dešimčių tūkstančių migrantų, kurie per 4,2 mln. gyventojų turinčią Kroatiją traukia į Europos šiaurines valstybes, antplūdžiu.
Kaip rodo pirmadienį paskelbti preliminarūs duomenys, gauti apdorojus beveik 70 proc. balsalapių iš 6 500 balsavimo apylinkių, HDZ vadovaujama Patriotinė koalicija 151 vietą turinčiame parlamente turės 59 deputatus, o pastaruosius ketverius metus valdžioje buvęs centro kairiųjų blokas kontroliuos 55 vietas.
„Tikiu, kad greitai turėsime naują paskirtąjį ministrą pirmininką“, – sakė prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič, anksčiau taip pat priklausiusi HDZ.
Nuvylė rinkėjus
Nuo 2011-ųjų valdžioje esanti premjero socialdemokrato Zorano Milanovičiaus vadovaujama vyriausybė nuvylė rinkėjus, nesugebėjusi reformuoti neefektyvaus viešojo sektoriaus ar pagerinti verslo klimato.
Nepaisydamas pralaimėjimo konservatoriams Z.Milanovičius paragino „Tiltą“ formuoti koaliciją su jo centro kairiųjų bloku, savo šalininkams pareiškęs: „Negalime eiti vieni, mums reikia partnerių“.
Premjero pastangos tvarkytis su didžiulio masto migrantų krize, kai šalį nuo rugsėjo vidurio užplūdo beveik 350 tūkst. žmonių, traukiančių į Šiaurės Europą, prieš rinkimus padėjo jam kiek nukreipti dėmesį nuo nuviliančių jo kadencijos rezultatų.
Vis dėlto ekonomika rinkėjams tebėra aktualiausias klausimas, o abi politinės stovyklos per rinkimų kampaniją nesugebėjo pasiūlyti tvirtų įsipareigojimų dėl reformų, sako analitikai.
„Tilto“ ir kitų mažesnių politinių partijų sėkmė rodo, kad „piliečiai akivaizdžiai nori korekcinės jėgos“, sekmadienį vėlai vakare komerciniam transliuotojui „Nova TV“ sakė politikos mokslų profesorius Tihomiras Cipekas.
HDZ prieš ketverius metus neteko valdžios po virtinės precedento neturinčių skandalų, kurių epicentre atsidūrė šios partijos lyderis ir buvęs premjeras Ivo Sanaderas.
Ši partija po dabar gali užimti griežtesnę poziciją migrantų atžvilgiu, turint galvoje, kad ji kaltino vyriausybę nesugebėjus užtikrinti reikalingos migrantų srautų kontrolės po to, kai krizė persimetė į Kroatiją.
Vis dėlto jos rinkimų kampanija buvo paremta patriotine retorika, šlovinančia partijos įkūrėją Franjo Tudjmaną, kuris iki savo mirties 1999-aisiais vadovavo šiai buvusiai Jugoslavijos respublikai per karą dėl nepriklausomybės.
Tuo tarpu valdančioji koalicija, rinkėjus agitavusi su šūkiu „Kroatija auga“, nuolat žėrė kaltinimus opozicijai dėl korupcijos.
Kroatijos ekonomikos padėtis yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje – valstybės įsiskolinimas sudaro beveik 90 proc. bendrojo vidaus produkto, nedarbas rugsėjį buvo 16,2 procentų. Jaunimo grupėje darbo neturi 43,1 proc. žmonių.
