Po to, kai proeuropietiškas dabartinis ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius valdančiąją Kroatijos demokratinę sąjungą (HDZ) priartino prie centro, šis aljansas vėl pakreips šalį į dešinę.
A. Plenkovičiaus HDZ ir socialdemokratų (SDP) vadovaujama centro kairės koalicija nuo balandį vykusių rinkimų stengiasi sudaryti valdančiąją koaliciją.
Tačiau vyriausybės atstovas Marko Miličius (Markas Miličius) sakė, kad HDZ – pagrindinė valdančioji partija nuo pat nepriklausomybės paskelbimo 1991-aisiais – ir dešiniojo sparno Tėvynės judėjimas (DP) dabar „pasiekė susitarimą dėl naujos parlamentinės daugumos formavimo ir naujos vyriausybės struktūros“.
Naujajai vyriausybei vadovaus A. Plenkovičius, kuris premjero pareigas šioje Balkanų šalyje eina nuo 2016 metų.
Nacionalistine ir prieš migrantus nukreipta retorika garsėjantis DP primygtinai reikalavo tam tikrų nuostatų, be kita ko, neleisti pagrindinei etninių serbų partijai SDSS dalyvauti koalicijoje.
SDSS tradiciškai buvo A. Plenkovičiaus sąjungininkė, iš jos gretų buvo paskirtas vicepremjeras.
Balandžio 17 dieną vykusiuose parlamento rinkimuose nė viena partija neįgijo absoliučiosios daugumos 151 vietą turinčioje asamblėjoje.
HDZ per rinkimus užsitikrino 61 vietą, o DP – 14.
A. Plenkovičių greičiausiai taip pat parems kai kurie iš aštuonių kitų mažumoms atstovaujančių parlamentarų.
Kroatijoje prezidentas paskiria kandidatą į ministrus pirmininkus, kurį remia dauguma parlamentarų, o vėliau dėl jo balsuoja visas parlamentas.
Naujai išrinkto parlamento inauguracinis posėdis turi įvykti iki gegužės 19 dienos.
Balandį vykusiuose rinkimuose vyko arši ilgamečių politinių priešų – konservatoriaus Andrejaus Plenkovičiaus ir kairiojo sparno populistu vadinamo prezidento Zorano Milanovičiaus dvikova.
Kovo viduryje Z. Milanovičius, kuris pirmauja politikų populiarumą vertinančiose apklausose, netikėtai paskelbė, kad mes iššūkį A. Plenkovičiui ir taps Socialdemokratų partijos (SDP) kandidatu į ministrus pirmininkus.
Tačiau praėjusį mėnesį Kroatijos Konstitucinis Teismas uždraudė Z. Milanovičiui vadovauti vyriausybei.
Rinkimai vyko tuo metu, kai ši 3,8 mln. gyventojų turinti Europos Sąjungos šalis kovoja su korupcija, darbo jėgos trūkumu, didžiausia infliacija euro zonoje ir nelegalia migracija.
