Žmogaus teisių informacijos centro Ukrainoje vadovė Tetjana Pečončyk priminė, kad vasario 20-oji – „liūdniausia diena nepriklausomos Ukrainos istorijoje“.
„Tai – viena kruviniausių dienų Maidano (revoliucijos metu), kai mirė dešimtys protestuotojų. Taip pat nuo šios dienos (2014-aisiais) Rusija pradėjo Krymo okupacijos operaciją“, – tikino ji.
15min primena, kad 2014-ųjų vasario 20 d. pusiasalyje atsirado sunkvežimių be numerių ir ginkluotų Rusijos karių be atpažinimo ženklų.
Pasak misijoje dalyvavusios T.Pečončyk, šiuo metu Krymo ir Rusijos kalėjimuose bei suėmimo centruose laikoma 70 politinių kalinių iš Krymo. Visiems jiems pateikti kaltinimai ekstremizmu arba separatizmu – neva jie kėsinasi pažeisti Rusijos teritorinį vientisumą.
„Daug žmonių suimti ir dėl religinių priežasčių. Daugiausia – musulmonai Krymo totoriai. Paprastai (totorių) šeimos turi daug vaikų, kurie tokiu atveju praranda maitintoją“, – sakė T.Pečončyk.
Žmogaus teisių informacijos centro Ukrainoje vadovė džiaugėsi, kad Krymo totoriai ir kiti okupuoto pusiasalio gyventojai nukentėjusioms šeimoms demonstruoja didelį solidarumą bei suteikia pagalbą.
T.Pečončyk tikino, kad po okupacijos Rusija aktyviai bando užgniaužti žiniasklaidos laisvę. „Dauguma žurnalistų, įskaitant ištisas redakcijas, arba pasitraukė iš Krymo, arba pakeitė profesiją“, – sakė ji.
Misijoje taip pat dalyvavęs Černihivo Žmogaus teisių švietimo namų atstovas Kyrylas Jekymovas pridūrė, kad, nepaisant prieš profesionalią žiniasklaidą nukreiptų represijų, Kryme klesti pilietinė žurnalistika.
„Žmonės turi prieigą prie socialinių tinklų, kameras, mikrofonus. Jie teismuose bando padėti tautiečiams ar giminaičiams“, – sakė jis ir pridūrė, kad už tai pilietinės žurnalistikos atstovai taip pat sulaukia represijų.
Anot T.Pečončyk, Krymo gyventojams problemų kelia ir privalomoji karo tarnyba: iki 2018-ųjų į Rusijos kariuomenę buvo pašaukta apie 12 tūkst. vyrų.
T.Pečončyk: „Jiems buvo pažadėta, kad nereikės išvykti iš Krymo, tačiau pažado nebuvo laikytasi. Kai kuriems (šauktiniams) teko dalyvauti net Sirijos kampanijoje, nors tai – aiškus tarptautinės teisės pažeidimas.“
„Jiems buvo pažadėta, kad nereikės išvykti iš Krymo, tačiau pažado nebuvo laikytasi. Kai kuriems (šauktiniams) teko dalyvauti net Sirijos kampanijoje, nors tai – aiškus tarptautinės teisės pažeidimas“, – pasakojo T.Pečončyk.
2011-aisiais prasidėjusiame Sirijos pilietiniame kare Kremlius remia diktatoriaus Basharo al Assado režimą. Sirijoje taip pat veikia privačios rusų karinės kompanijos „Wagner“ samdiniai.
Pasak aktyvistės, 2014-aisiais Rusijos paso atsisakę krymiečiai iš pusiasalio išsiunčiami kaip užsieniečiai, neva pažeidę migracijos įstatymus.
Sovietinė praeitis Kryme
Baltarusijos Žmogaus teisių namų Vilniuje atstovas Alehas Mackevičius teigė, kad jam, kaip baltarusiui, ši misija buvo ypač aktuali.
„Pamačiau, kas nutiks Baltarusijai, jei ji bus okupuota – ji taps antruoju Krymu, sugrįšime į sovietinius laikus. <...> Krymas iš populiarios atostogų krypties virto gausiai militarizuota zona. Mums primygtinai rekomendavo šia tema nesidomėti“, – pasakojo A.Mackevičius.
Aktyvistas tikino okupuotame Kryme jaučiąs niūrią sovietinių laikų aplinką: „Iš žmonių atimama laisvė, iš Krymo totorių atimama tapatybė.“
Pasak A.Mackevičiaus, šiuo metu Kryme pavojinga atvirai didžiuotis savo ukrainietiška tapatybe ir puoselėti ukrainiečių kultūrą. Jis prisimena, kad 2014-aisiais per rašytojo Taraso Ševčenkos gimtadienį padėti gėlių prie jo paminklo Simferopolyje susirinko šimtai žmonių – jie tęsė ilgametę tradiciją. 2018-aisiais per rašytojo gimimo metines atėjo vos keli asmenys.
„Tai rodo, kad vyksta etninis persekiojimas, kad nesaugu išreikšti savo nacionalinį identitetą“, – kalbėjo Krymo misijoje dalyvavęs žmogaus teisių aktyvistas.
A.Mackevičius tikino, kad misijos dalyviai susitiko ir dokumentavo įvairių politinių pažiūrų žmonių patirtis: ir senųjų Krymo gyventojų, kurie palaikė okupaciją, ir naujai iš Rusijos atvykusių asmenų.
Aktyvistas prisimena sutikęs rusą, ilgą laiką svajojusį gyventi Kryme.
„Po okupacijos jis pardavė visą savo turtą Irkutske ir persikėlė į Krymą. Jis pasakojo, kad teisės ir laisvės Rusijoje yra labiau gerbiamos. Manau, kad taip yra todėl, jog Rusija bando praryti ir suvirškinti Krymą“, – sakė A.Mackevičius.
Krymas – tarptautinėje darbotvarkėje
Žmogaus teisių fondo Norvegijoje atstovas Matthew Jonesas tikino, kad, po okupacijos Rusijai pradėjus sienos tarp okupuoto Krymo ir likusios Ukrainos dalies kontrolę, žmogaus teisių aktyvistams, gynėjams ir žurnalistams patekti į pusiasalį – gerokai sudėtingiau.
Pasak M.Joneso, užfiksuota daugybė atvejų, kai pasienyje buvo vykdomos ilgos žurnalistų apklausos.
Tiesa, Ukraina taip pat kelia problemų aktyvistų judėjimui – atsakydamas į ribojimus, Kijevas pradėjo vykdyti migracijos kontrolę.
Žmogaus teisių gynėjas pabrėžė įvairių tarptautinių stebėtojų misijų Kryme bei užsienio šalių demonstruojamo solidarumo svarbą.
M.Jonesas tikino, kad Krymas negali dingti iš tarptautinės darbotvarkės, tačiau pripažino, jog šio klausimo svarbą sunku įrodyti šalyse už Rytų Europos ribų.
„Reikia priminti, kad tai – ne tik politinis klausimas, bet ir žmogaus teisių pažeidimų klausimas“, – kalbėjo M.Jonesas.
