Užsitęsus Rusijos karui prieš Ukrainą, didėja rizika, kad išsekinti Vakarų politikai ims desperatiškai siekti nutraukti vykstančią kovą bet kokia kaina, leidinyje „The Wall Street Journal“ publikuotoje apžvalgoje pastebėjo Luke'as Coffey, Hudsono instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis.
-
Pasipriešinimas Kryme stiprėja – okupuotame pusiasalyje iškelta Ukrainos vėliava
-
Krymo išlaisvinimo scenarijai: ekspertai įvardijo blogiausius ir labiausiai tikėtinus
-
Pasirengimas išlaisvinimui: Ukraina nepamiršo aneksuoto Krymo
-
O.Danilovas pristatė 12 Krymo deokupacijos žingsnių: tarp jų ir paminklas „Rusijos karinis laivas eina n*****“
-
Ukrainos kontrpuolimas: prognozės, galimybės ir silpnosios vietos
Jau dabar Kyjivui yra siūloma sutikti su specialiu Krymo statusu, pagal kurį ten liktų Rusijos kariuomenė. Toks sprendimas rodytų geopolitinį apsileidimą.
Pasak L.Coffey, bet koks susitarimas, kuriuo Krymas negrąžinamas Kyjivo kontrolei, kitoms kariaujančioms valstybėms signalizuoja, kad karinis teritorijos užgrobimas yra toleruojamas – tai pavojingas precedentas XXI amžiuje.
Kam priklauso Krymas?
Netrūksta tų, kurie teigia, kad neaišku, ar Krymas iš tikrųjų priklauso Ukrainai, ar Rusijai. Topografiškai pusiasalis yra Ukrainos stepių tęsinys, neturintis jokio natūralaus sausumos sąlyčio su Rusijos Federacija.
Krymo istorija taip pat gana aiški, pažymėjo L.Coffey.
Pusiasalis turi unikalių politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių su Pietų Ukraina – su tuo jau šimtus metų sutinka įvairūs Rusijos vadovai ir kiti politiniai veikėjai.
Rusija buvo viena pirmųjų šalių, pripažinusių Ukrainos nepriklausomybę ir aplenkusi JAV daugiau nei trimis savaitėmis.
Iširus Sovietų Sąjungai ir Ukrainai vėl tapus nepriklausoma valstybe, tarptautinė bendruomenė, įskaitant Rusijos Federaciją, pripažino Krymą Ukrainos dalimi.
Per 1991 m. referendumą, kurio rezultatu ir tapo Ukrainos nepriklausomybė, visi šalies regionai, įskaitant Krymą, balsavo už. Tą pačią dieną, kai vyko referendumas, Ukrainoje taip pat buvo organizuoti prezidento rinkimai. Juose pergalė pelnė nepriklausomybę palaikantis kandidatas, tačiau, negana to, visi šeši kandidatai į prezidentus aiškiai pasisakė už nepriklausomybę.
Žinia pasauliui buvo aiški: kiekvienas Ukrainos regionas, įskaitant Krymą, palaikė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Politologas pažymėjo, kad būtent Rusija buvo viena pirmųjų šalių, pripažinusių Ukrainos nepriklausomybę ir aplenkusi JAV daugiau nei trimis savaitėmis.
Politinė Krymo parama Ukrainos nepriklausomybei, ko gero, buvo nulemta seniai susiklosčiusių glaudžių politinių ryšių tarp pusiasalio ir likusios Pietų Ukrainos dalies.
Didžiąją 1443-1783 m. laikotarpio dalį Krymo chanatas, vietinė valdžia, apėmė ne tik Krymo pusiasalį, bet ir didžiąją dalį teritorijos tarp Dniepro ir Doneco upių dabartinėse Ukrainos Chersono, Zaporižios ir vakarų Donecko srityse.
Net po to, kai 1783 m. imperatorienė Jekaterina Didžioji pirmą kartą aneksavo Krymą, jis administraciniu požiūriu priklausė naujai sukurtai Tauridės sričiai, į kurią įėjo ir kitos istoriškai chanatui priklausiusios žemės, šiandien esančios Pietų Ukrainos dalimi.
Pusiasalio atskyrimas nuo Ukrainos teritorijos kontrolės ribų būtų atitrūkimas nuo istorijos, o ne jos tęsinys.
Straipsnyje L.Coffey atkreipė dėmesį, kad politinis pusiasalio artumas su Pietų Ukraina buvo grindžiamas ekonominiais ir kultūriniais ryšiais, kurių Krymas neturėjo su Rusija.
Vien dėl to, kad sausumos ruožas natūraliai jungia pusiasalį su Pietų Ukraina, o ne su Rusija, patvirtino faktą, kad nebuvo jokios ekonominės prasmės atplėšti Krymą nuo Ukrainos. Maskva tai žino.
Kai 1954 m. Nikita Chruščiovas Krymą iš Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos priskyrė Ukrainos Tarybų Socialistinei Respublikai, jis tai padarė dėl „ekonomikos bendrumo, teritorinio artumo, glaudžių ekonominių ir kultūrinių ryšių tarp Krymo srities ir Ukrainos TSR“, kaip sakė sovietų valstybės veikėjas Michailas Tarsovas.
Pusiasalio atskyrimas nuo Ukrainos teritorijos kontrolės ribų būtų atitrūkimas nuo istorijos, o ne jos tęsinys.
Krymo grąžinimas Kyjivui atitinka Amerikos interesus
Jei Maskva ir toliau kontroliuos Krymą, ten esančios Rusijos karinės bazės galėtų rengti atakas prieš likusią Ukrainos dalį, o pusiasalį naudoti kaip patogią vietą sugadintoms karinėms transporto priemonėms atnaujinti ir remontuoti, jog jas vėl būtų galima naudoti ateityje, atkreipė dėmesį L.Coffey.
Tokiu būdu tolesnė Rusijos okupacija Kryme atgrasytų tarptautinius investuotojus nuo dalyvavimo Ukrainos atstatymo darbuose, nes visuomet egzistuotų tikimybė, kad kovos veiksmai gali atsinaujinti, o tai keltų ypatingą grėsmę Ukrainos ekonomikai.
Iš pusiasalio Maskva taip pat gali kėsintis į kitaip pelningą Ukrainos pasaulinės prekybos laivybą, įskaitant grūdų eksportą į Afriką ir Artimuosius Rytus.
Krymo grąžinimas Kyjivui taip pat atitinka Jungtinių Amerikos Valstijų interesus, nepriklausomai nuo to, ar JAV politikams rūpi Ukrainos teritorinis vientisumas, ar ne.
Rusijai kontroliuojant pusiasalį, Maskva gali pradėti karinius veiksmus už regiono ribų. Rusija jau spėjo pasinaudoti savo buvimu okupuotame Kryme, kad pradėtų ir palaikytų jūrų operacijas, kuriomis remiamas Sirijos prezidentas Basharas al Assadas.
Rusija iš Krymo į Siriją išsiuntė šimtus tūkstančių tonų grūdų ir kviečių, kad padėtų B.al Assado režimui spręsti maisto trūkumo problemą.
Kyjivo tikslas būtų įvaryti pleištą tarp Rusijos okupuoto Mariupolio miesto ir Krymo Perekopo sąsiaurio. Tai būtų greičiausias ir tiesiausias būdas atkirsti vienintelį sausumos tiltą iš Rusijos į Krymą.
Rusija taip pat surengė šimtus reisų tarp Krymo uostamiesčio Sevastopolio ir Rusijos karinio jūrų laivyno bazės Tartuse, Sirijoje, kad nugabentų karinę įrangą ir atsargas.
Scenarijai
Ukraina turi postūmį ir motyvaciją perimti šią svarbią strateginę poziciją Rusijos atžvilgiu. Nors niekas už prezidento Volodymyro Zelenskio artimiausio rato ribų tiksliai nežino, kur bus smogtas kitas Ukrainos smūgis, viena iš galimų vietų bus pietuose, Zaporižios srities Melitopolio kryptimi.
Kyjivo tikslas būtų įvaryti pleištą tarp Rusijos okupuoto Mariupolio miesto ir Krymo Perekopo sąsiaurio, pastebėjo „The Wall Street Journal“ ekspertas.
Toks žingsnis galėtų būti greičiausias ir tiesiausias būdas atkirsti vienintelį sausumos tiltą iš Rusijos į Krymą. Šiauriausias iš Azovo jūros ištekančio Molochnio estuarijos taškas yra vos už 16 km į pietus nuo Melitopolio centro. Tarp žiočių ir miesto centro driekiasi pagrindiniai keliai ir geležinkelio tinklai, kuriais Rusija stiprina savo fronto linijas pietuose.
Jei Ukraina užimtų miestą, Rusijos pajėgos liktų be sausumos kelio iš Rusijos, kuriuo būtų galima tiekti atsargas ar pastiprinimą.
Jei ukrainiečiams pavyktų nukirsti sausumos tiltą, kitas žingsnis greičiausiai būtų įžengimas į patį pusiasalį. Rusija tai žino, o palydovinės nuotraukos rodo, kad visame Kryme statomos naujos prieštankinės kliūtys ir įtvirtinti grioviai. Kyjivui reikia tik vakarietiškų ginklų ir amunicijos.
„Dėl stabilumo regione ir už jo ribų suteikime Ukrainai priemones, kurių jai reikia, kad ji galėtų atlikti tą darbą dabar“, – pabrėžė teksto autorius, Hudsono instituto vyresnysis mokslo bendradarbis L.Coffey.
