Alija Kenžalijeva yra įsitikinusi, kad Rusijoje gegužės 9-ąją švenčiama Pergalės diena, skirta paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigą, tapo kariuomenės švente, o ne proga prisiminti žuvusiuosius konflikto metu.
Ji šias mintis sudėjo į eilėraštį, kuris gegužės 9 d. buvo publikuotas laikraštyje totorių kalba „Qirim“.
Okupuoto Krymo pareigūnai A.Kenžalijevos eilėraštyje įžvelgė „nacizmo reabilitavimą“. Jei ji bus pripažinta kalta, moters laukia kalėjimas.
A.Kenžalijeva, kuriai kol kas nebuvo pateikti oficialūs kaltinimai, yra šokiruota ir visą šią istoriją vadina farsu.
„Mano eilės kilo iš situacijos absurdiškumo: eiti, džiaugtis, švęsti. Man atrodo, kad daugelis kitų jaučiasi taip pat, tačiau ne visi tai išreiškia. Poetai turi tokį sugebėjimą“, – sakė A.Kenžalijeva.
A.Kenžalijeva: „Mano eilės kilo iš situacijos absurdiškumo: eiti, džiaugtis, švęsti. Man atrodo, kad daugelis kitų jaučiasi taip pat, tačiau ne visi tai išreiškia. Poetai turi tokį sugebėjimą.“
2014-ųjų gegužę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo nacių nusikaltimų neigimas ir Sovietų Sąjungos vaidmens Antrajame pasauliniame kare iškraipymas yra kriminalinis nusikaltimas, už kurį baudžiama iki trijų metų kalėjimo.
Kritikų laikomas bandymu apriboti žodžio laisvę, įstatymas taip pat kriminalizuoja viešą nepagarbos karo memorialams demonstravimą.
Kritika – rizikinga
Kiritikai tikina, kad Kremlius išnaudoja Antrojo pasaulinio karo įvykius, jog suvienytų Rusijos visuomenę, kuri, pasak V.Putino, prarado moralę po Sovietų Sąjungos griūties 1991 metais.
Rusijoje ir jos okupuotame Kryme rizikinga prieštarauti oficialiai valdžios pozicijai, šlovinančiai karo laikų pasiekimus ir sovietų lyderystę bei nutylinčiai apie savo klaidas.
Krymo sostinėje Simferopolyje tyrėjai jau du kartus apklausė A.Kenžalijevą.
Birželio 27 d. rusų kalbos ir literatūros mokančią A.Kenžalijevą Rusijos paskirti pareigūnai įspėjo, kad prieš ją yra pradėtas tyrimas, o kitą dieną jai reikės atvykti į policijos nuovadą apklausai.
„Jie iškart pradėjo mane čirškinti: klausė, kodėl man nepatinka Pergalės diena, kodėl aš savo rašiniuose taip negatyviai atsiliepiu apie šventę?“, – pasakojo A.Kenžalijeva.
Anot jos, tyrėjai teigė, kad eilėse išreikšta „nepagarba atmintiniems įvykiams ir karo didvyriams“.
A.Kenžalijeva: „Man Pergalės diena – ne šventė, o tragedija. Gerbiu mirusiuosius, ir nenoriu, kad jų mirtis būtų priežastis švęsti.“
„Man Pergalės diena – ne šventė, o tragedija. Gerbiu mirusiuosius, ir nenoriu, kad jų mirtis būtų priežastis švęsti“, – tikino A.Kenžalijeva.
Liepos 2-ąją eilių autorė vėl buvo pakviesta į apklausą. Tuomet sužinojo, kad Rusijos ryšių reguliavimo tarnyba „Roskomnadzor“ perdavė jos bylą Rusijos tyrimų komitetui.
Pareigūnai A.Kenžalijevai pranešė, kad Tyrimų komitetas ją kaltina ne „neapykantos kurstymu“, o „nacizmo reabilitacija“.
Tyrėjai ir policija norėjo atvykti į „Qirim“ redakcijas, tačiau jos buvo uždarytos. Po Krymo aneksijos laikraštis leidžiamas vos kartą per savaitę, redakcijos atidarytos tik tris dienas per savaitę.
A.Kenžalijevos advokatas Aleksejus Ladinas tyrimą vadina „raganų medžiokle“ ir kaltina tyrėjus dirbančius su kiek įmanoma daugiau melagingų bylų, kad „pateisintų savo egzistenciją“.
„Tyrimas dėl šių eilėraščių sukūrimo ir platinimo demonstruoja kriminalinio persekiojimo absurdiškumą prisidengiant kova su ekstremizmu, fašizmo pateisinimu ir kitais dalykais“, – pridūrė A.Ladinas.
A.Ladinas: „Tyrimas dėl šių eilėraščių sukūrimo ir platinimo demonstruoja kriminalinio persekiojimo absurdiškumą prisidengiant kova su ekstremizmu, fašizmo pateisinimu ir kitais dalykais.“
Laikraštyje „Qirim“ gegužės 9-ąją publikuotuose eilėraščiuose A.Kenžalijeva reiškia liūdesį dėl augančios „Pergalės dienos militarizacijos“ ir atiduoda pagarbą gimtajam Krymui.
„Jie moko (žmones) mylėti karą
Neprisiminti tragedijos
Nesimelsti už nelaimingųjų sielas
Neišlaikyti šios trapios taikos.
Jie moko (žmones) mylėti karą
Džiaugtis, kad jis įvyko
Dėvėti karinę uniformą
Didžiuotis daina ir šokiu
Rengti šventę.
<...>
Čia gyveno mano senelis, čia buvo jo sodai,
Dabar čia – svetimos šalies paradai“, – rašė A.Kenžalijeva.
Jaunimo armija
Charkovo žmogaus teisių apsaugos grupės (KHRG) atstovai pabrėžia, kad Rusijos paskirti pareigūnai vis dažniau taikosi į Kryme gyvenančius vaikus – jie, aprengti kariuomenės uniformomis, žygiuoja Pergalės dienos paraduose, yra įtraukti į prieštaringai vertinamą V.Putino „jaunimo armiją“.
V.Putinas jaunimo armiją įkūrė 2016-ųjų gegužę, 2018-ųjų vasarį ji turėjo beveik 190 tūkst. narių.
Kritikai šią partija laiko tolimesnės V.Putino valdomos militarizacijos ženklu. Kitiems ši kariuomenė primena sovietų laikų jaunuosius pionierius.
Vos 10-ies metų amžiaus vaikai yra mokomi naudotis ginklais, politinės ideologijos ir Rusijos istorijos. Jaunimo armijos rėmėjai tikina, kad tokiu būdu atgaivinamos tradicijos ir ateities kartoms įdiegiamas pasididžiavimas savo istorija bei tėvyne.
„Qirim“ vyriausiasis redaktorius Bekiras Mamutovas teigia esąs šokiruotas, kad A.Kenžalijevos eilėraščiai galėjo pažeisti kokį nors įstatymą.
„Tai – jos mintys, poetinė svarbių istorinių įvykių vizija. Asmuo rašo apie savo baimes, o šiam jausmui išreikšti naudojami žodžiai staiga pažeidžia tam tikrą įstatymą. XXI a. tai – tiesiog neįtikėtina. Žinoma, šito mes nesitikėjome“, – sakė B.Mamutovas.
B.Mamutovas: „Tai – jos mintys, poetinė svarbių istorinių įvykių vizija. Asmuo rašo apie savo baimes, o šiam jausmui išreikšti naudojami žodžiai staiga pažeidžia tam tikrą įstatymą. XXI a. tai – tiesiog neįtikėtina. Žinoma, šito mes nesitikėjome.“
Po pusiasalio aneksijos Krymo totoriai – islamą išpažįstanti tautinė mažuma – patiria vis didesnį Rusijos paskirtų pareigūnų spaudimą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Rusijos saugumo tarnybos taikosi į Krymo totorius kaip į islamistinius teroristus
„Rusijos pareigūnai aršiai persekiojo Krymo totorius dėl jų priešinimosi Rusijos okupacijai nuo pat jos pradžios 2014-aisiais. Jie vaizdavo politiškai aktyvius Krymo totorius kaip ekstremistus ir teroristus, daugybę jų privertė pabėgti iš šalies ir užtikrino, kad tie, kurie pasiliko, niekada nesijaustų saugūs išsakydami savo nuomonę“, – teigė žmogaus teises ginančios organizacijos „Human Rights Watch“ Europos ir Centrinės Azijos padalinio direktorius Hugh Williamsonas.
Pagal tą patį statutą, kuriuo remiantis prieš A.Kenžalijevą pradėtas tyrimas, jau nuteista dešimt žmonių.
Bene labiausiai pagarsėjo Vladimiro Luzgino byla: jis buvo nuteistas už įrašą socialiniame tinkle, teigiantį, kad Sovietų Sąjunga bendradarbiavo su nacistine Vokietija ir drauge pradėjo Antrąjį pasaulinį karą užpuldamos Lenkiją.
2016-ųjų birželį apkaltintas V.Luzginas pabėgo iš šalies ir paprašė prieglobsčio Čekijoje. Jo prašymas buvo atmestas.
