Rugsėjo 16 d. Rusijos specialiosios pajėgos įvykdė reidą Krymo totorių parlamento Medžliso pastate Simferopolyje, taip pat buvo apieškota labdaros organizacija „Krymo fondas“. Policija įsiveržė į pastatą ir atliko pusę paros trukusią kratą, kurios metu buvo ieškota uždraustos Krymo totorių literatūros.
Maskva suvaržė Krymo totorių spaudą, o patys totoriai, kurių dauguma yra musulmonai, šiuo metu bijo fizinio susidorojimo.
„Šiuo atveju, specialiosios tarnybos atliko savo darbą, remdamosi nurodymais. Buvo ženklų apie uždraustą literatūrą ir kitas medžiagas“, – teigė Kremliaus paskirtas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas.
Maskva kelia realią grėsmę Krymo totorių parlamento veiklai, teigdama, kad neva jis užsiima nelegalia veikla.
Krymo totorių laikraščiui „Avdet“ (Sugrįžimas), kurį leidžia Medžlisas, taip pat buvo pateikti įtarimai dėl „ekstremistinės medžiagos“ platinimo. Krymo totorių diasporos Turkijoje atstovai pasmerkė Rusijos agresiją ir nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos patiria jų tautiečiai. Be to, diaspora Turkijoje paskelbė deklaraciją, kuria smerkia Medžliso pastato užėmimą.
Krymo vietos gyventojai nuolat patiria diskriminaciją nuo pat Rusijos okupacijos pradžios. Remiantis Krymo nevyriausybinių organizacijų duomenimis, Krymo totorių mečetės ir mokyklos buvo ir tebėra apieškomos Rusijos saugumo pajėgų.
Daugybė Krymo totorių buvo apklausti policijos arba sulaikyti, pateikiant jiems kaltinimus ekstremizmu. Be to, Kremlius uždraudė Krymo totoriams minėti trėmimų, kurie įvyko 1944 m. gegužės 18 d., metines. Trėmimų į Vidurio Aziją metu apie 200 tūkstančių Krymo totorių mirė nuo ligų ir bado. Vėliau Maskva jiems uždraudė grįžti atgal į savo gimtinę.
Maskva suvaržė Krymo totorių spaudą, o patys totoriai, kurių dauguma yra musulmonai, šiuo metu bijo fizinio susidorojimo.
Atsakydama į Rusijos planus padidinti savo karių skaičių okupuotame Kryme, Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tai tik dar labiau destabilizuotų situaciją Juodosios jūros regione.
„Sukurdama Ukrainos teritorijoje de facto „pilkąją zoną“, kurioje negalioja daugiašaliai susitarimai dėl ginklų kontrolės, Rusija tęsia savo karių pajėgų stiprinimą Kryme be aiškaus tikslo“, – teigiama Ukrainos ministerijos pranešime. Jame Maskva raginama baigti provokacinius veiksmus, kurie kelia grėsmę Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei taikai visame regione.
Žinodami, kaip Rusija elgėsi su totoriais praėjusiais amžiais, dauguma jų iš karto po okupacijos pabėgo iš pusiasalio, bijodami naujos represijų bangos.
Dauguma totorių, kurie sudaro apie 12 proc. Krymo gyventojų, labai nepalankiai sutiko Maskvos įvykdytą šio Ukrainos regiono okupaciją.
Rugsėjo 14 d. Kryme vyko vietos rinkimai. Kadangi dauguma totorių, kurie oponavo valdančiajai Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“ partijai buvo arba sulaikyti, arba verčiami tapti šios partijos nariais, rinkimai laikomi neteisėtais ir nedemokratiškais. Be to, daugelis totorių boikotavo šiuos rinkimus.
Iš karto po okupacijos daugelis totorių su baime žiūrėjo į sugrįžtančią Rusijos valdžią, prisimindami Sovietų Sąjungos diktatoriaus Stalino vykdytus trėmimus. Žinodami, kaip Rusija elgėsi su totoriais praėjusiame amžiuje, dauguma jų iš karto po okupacijos pabėgo iš pusiasalio, bijodami naujos represijų bangos.