Kubos, kuri šiuo metu yra vienas iš paskutiniųjų komunizmo bastionų pasaulyje, laukia tiksliai neapibrėžtos „struktūrinės reformos“, kurių pažadėjo imtis 77 metų salos prezidentas Raulis Castro. Jis vasarį oficialiai perėmė šalies vadovo postą iš revoliucijos simboliu tapusio 82 metų brolio Fidelio Castro, kurio sveikata pastaruoju metu smarkiai pašlijo.
Prieš bent dešimties JAV prezidentų spaudimą atsilaikęs F.Castro tapo pavyzdžiu naujajai Lotynų Amerikos kairiosios pakraipos lyderių kartai, tarp jų Venesuelos vadovui Hugo Chavezui ir Bolivijos prezidentui Evo Moralesui. Abu jie dalyvaus revoliucijos metinių iškilmėse, rengiamose pietrytiniame Kubos Santjago mieste – F.Castro surengto sukilimo lopšyje.
F.Castro pateko į istoriją suorganizavęs Kuboje ilgai užsitęsusį įnirtingą sukilimą ir nuvertęs salos diktatoriaus Fulgencio Batistos režimą.
Su negausiu nutrūktgalvių revoliucionierių būriu, kuriam taip pat priklausė legendinis Argentinos kovotojas Ernesto „Che“ Guevara, F.Castro 1959 metų sausio 1 dieną slapta išsilaipino Kuboje ir sukurstęs plataus masto sukilimą perėmė salos kontrolę.
Šventinę ceremoniją planuojama surengti sausio 1 dienos vakarą Carloso Cespedeso parke, kuriame bus paminėta prieš 50 metų šioje vietoje pasakyta revoliuciją įžiebusi F.Castro kalba.
F.Castro revoliucija įgijo marksistinį atspalvį tik 1961 metų gegužę, praėjus maždaug mėnesiui po nesėkmingos JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) organizuotos invazijos Kiaulių įlankoje.
Cigaro nepaleidžiantis sukilėlių vadas vešlia susitaršiusia barzda tapo pasauliniu pasipriešinimo JAV imperializmui simboliu.
„Komandante“ vadintas lyderis penkis dešimtmečius šaipėsi iš dešimties JAV prezidentų, o Vašingtonas keletą kartų slapta mėgino jį nužudyti.
„Būtų nepaprastai naivu tikėti, kad geri inteligentiško žmogaus ketinimai gali pakeisti tai, ką sukūrė šimtmečius klestėję interesai ir godulys“, – F.Castro rašė laiške, kuris buvo išplatintas Didžiojo dvidešimtuko šalių lyderiams po lapkričio 4 dieną įvykusių JAV prezidento rinkimų, kuriuose pergalę pirmąkart iškovojo afroamerikietis Barackas Obama.
Kubos gyventojai tikisi, kad Vašingtono ir Havanos santykiai gerokai atšils po sausio 20 dieno, kai demokratas B.Obama bus prisaikdintas JAV prezidentu. Taip pat tikimasi atnaujinti glaudesnius ryšius su Kubos išeivių bendruomene.
Būtų nepaprastai naivu tikėti, kad geri inteligentiško žmogaus ketinimai gali pakeisti tai, ką sukūrė šimtmečius klestėję interesai ir godulys“, – F.Castro rašė laiške.
Majamyje, kuris yra vienas iš svarbiausių Kubos išeivijos centrų, gyvenantis Ernesto Caballo išliejo nusivylimą dėl savo tėvynės, kurį jaučia daugelis šią salą palikusių žmonių.
„Padėtis čia pasikeitė, tačiau Kuboje per 50 metų, prabėgusių po revoliucijos, nepamatėme nieko nauja“, – vyriškis sakė naujienų agentūrai AFP.
Eloy Gutierrezas Menoyo, kuris kadaise susipyko su F.Castro, praleido 22 metus uždarytas Kubos kalėjime, o vėliau pabėgo į JAV, teigė, kad Kubos lyderis iki šiol tiki revoliucija.
„Tačiau kad aš patikėčiau šia revoliucija, turėjau praleisti savo jaunystę kalėjime!“ – sakė disidentas, kuris 2003 metais grįžo į Kubą ir prisidėjo prie šalies opozicijos. Jis taip pat ketina dalyvauti revoliucijos 50–mečio šventinėje ceremonijoje.
Kubos opozicija, kurią komunistinis režimas vadina JAV marionete, yra susiskaldžiusi ir neturi charizmatiško lyderio. Pasak disidentų, saloje šiuo metu yra laikoma 219 „politinių kalinių“.
Vadovaudamas šaliai F.Castro nusavino užsienio kompanijų turtą, įkalino savo politinius priešininkus ir paskatino tapti išeiviais apie 2 mln. Kubos gyventojų.
Tačiau prezidentas taip pat vykdė istorines reformas, tarp jų didelio masto švietimo ir sveikatos sistemų pertvarkymus, pakėlusius salą iki pažangiausių Vakarų šalių lygio.
Per penkis dešimtmečius 11 mln. Kubos gyventojų išgyveno JAV ekonominį embargą, šalies ekonomikos griūtį po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais, taip pat F.Castro „pasitraukimą“ 2006 metų liepą, kai šalies lyderio sveikata rimtai pašlijo.
Šiemet salą nusiaubė trys uraganai, kurių padaryta žala vertinama 10 mlrd. dolerių – apie 20 proc. Kubos bendrojo vidaus produkto.
Kuboje, kuri yra viena iš nedaugelio iki šiol išlikusių komunistinių šalių, prasidėjo netikrumo ir permainų laikotarpis.
Valdžią perėmęs R.Castro pažadėjo vykdyti „struktūrines reformas“, nutoldamas nuo savo vyresniojo brolio ir komunistų senosios gvardijos politikos. Tačiau permainų vežimui pagalį į ratus įkišo pasaulinė ekonomikos krizė, o šių metų liepą R.Castro paskelbė, jog šalyje bus sustiprinta valstybinė verslo pelno kontrolė ir griežčiau valdomas žemės ūkis.
„Mano pareiga kalbėti atvirai, nes būtų neetiška skatinti nepagrįstus lūkesčius“, – sakė naujasis Kubos lyderis, kuris šalies gyventojams taip patarė pasiruošti artėjančiam sunkmečiui dėl pasaulyje sparčiai kylančių naftos ir maisto kainų.
Šeštadienį prezidentas paragino dar labiau sumažinti biudžeto išlaidas, tačiau patikino gyventojus, kad jo žadėtos ekonominės ir socialinės reformos „nebuvo padėtos į stalčių“.
Be to, R.Castro stengėsi susikurti vieno iš pasaulio lyderių įvaizdį: gruodį baigė kelionę po Lotynų Amerikos šalis, taip pat susitiko su Rusijos ir Kinijos prezidentais.
Saloje spėliojama, ar F.Castro dalyvaus minint prieš 50 metų jo pradėtos revoliucijos metines. Legendinis Kubos lyderis viešumoje nesirodė nuo 2006 metų liepos, kai jam buvo atlikta žarnyno operacija.
