Sostinėje Havanoje atidarytas „Fidelio Castro Ruzo centras“ yra pirmasis ir vienintelis pastatas Kuboje, pavadintas jo garbei.
2016-aisiais, praėjus mėnesiui po F.Castro mirties, priimtas įstatymas draudžia įstaigas, aikštes, parkus, gatves ar kitas viešąsias vietas vadinti buvusio prezidento ir Komunistų partijos lyderio vardu.
Be to, atsižvelgiant į F.Castro pageidavimus, draudžiama statyti paminklus, biustus, statulas ar atminimo lentas su jo vardu ar atvaizdu, nors tai neužkerta kelio Havanos gatvėse rastis piešiniams ir plakatams velionio lyderio garbei.
Vienintelės šios taisyklės išimtys taikomos įstaigoms, sukurtoms tik „jo mintims ir darbams tirti ir skleisti“.
F.Castro susirgo 2006 metais ir perdavė valdžią savo broliui Rauliui.
F.Castro vadovavo revoliucijai, per kurią 1959 metais nuverstas diktatorius Fulgencio Batista.
Vieniems F.Castro yra veikėjas, atnešęs Kubai švietimą ir nemokamą sveikatos apsaugą, tačiau kitiems jis buvo diktatorius, išprovokavęs ekonominius sunkumus ir kubiečių egzodą į Floridą, ieškant geresnio gyvenimo.
Miguelis Diazas-Canelis, 2018 metais pakeitęs R.Castro prezidento poste, ketvirtadienį tviteryje parašė, kad F.Castro biuras vyriausybės būstinėje, Revoliucijos rūmuose, „yra toks, kokį jis paliko paskutinę savo dieną ten“.
„Bandau įsivaizduoti jį sunkių mūšių sūkuryje per tiek daug iššūkių kupinų metų. Tai mane įkvepia, jaudina. Ir aš vis dar kovoju“, – sakė prezidentas.
F.Castro centro atidaryme sudalyvavo ir netikėtai Havanoje apsilankęs Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro. Pastarąjį kartą Kuboje jis lankėsi 2019 metų gruodį.
Valstybinės televizijos transliuotoje ceremonijoje su N.Maduro dalyvavo M.Diazas-Canelis ir R.Castro. Joje pasirodė vaikų teatro trupė, bet nebuvo jokių kalbų.
Anksčiau ketvirtadienį N.Maduro tviteryje gyrė F.Castro kaip „transcendentalų ir nepalaužiamą herojų, žinantį, kaip vadovauti Kubos žmonėms sunkumų apsuptyje“.