Kubos vyriausybė dėl praeitą savaitgalį kilusių protestų iki šiol kaltino tik socialinius tinklus ir JAV vyriausybę. Šie protestai buvo didžiausi per pastaruosius 25 metus, kai tuometis prezidentas Fidelis Castro asmeniškai išėjo į gatves nuraminti tūkstančių žmonių, įtūžusių dėl didelio prekių stygiaus, nulemto Sovietų Sąjungos, dosniai subsidijavusios Kubos ekonomiką, subyrėjimo.
Vėlai vakare kreipdamasis per valstybinę televiziją M.Diazas-Canelis pirmąsyk kalbėjo savikritiškai ir pripažino, kad kai kurie vyriausybės darbo trūkumai galėjo paskatinti protestus dėl maisto produktų stygiaus, kylančių kainų ir kitų negerovių.
„Turime iš šių neramumų pasisemti patirties, – kalbėjo jis. – Taip pat turime atlikti savo problemų kritišką analizę, kad galėtume imtis veiksmų ir jas įveikti, taip pat neleisti joms pasikartoti.“
Per protestus daug kubiečių liejo pyktį dėl ilgų eilių ir maisto bei vaistų stygiaus, taip pat dėl besikartojančių elektros išjungimų. Kai kurie ragino spartinti skiepijimo nuo koronaviruso kampaniją. Tačiau buvo ir raginimų imtis politinių pokyčių šalyje, jau apie šešis dešimtmečius valdomoje Komunistų partijos.
Policija dešimtis protestuotojų sulaikė, kai kada – griebdamasi jėgos. Vyriausybė taip pat kaltino demonstrantus plėšikavimu ir parduotuvių nusiaubimu.
Pirmadienį tęsėsi mažesni protestai, o pareigūnai pranešė, kad mažiausiai vienas žmogus žuvo.
Trečiadienį jokių pranešimų apie naujus incidentus nebebuvo.
„Mūsų visuomenė nėra neapykantą kurstanti visuomenė, o šie žmonės veikė vedami neapykantos, – kalbėjo M.Diazas-Canelis. – Kubiečių jausmas yra solidarumas, o šie žmonės griebėsi ginkluotų aktų, vandalizmo... klykė reikalaudami mirčių planuodami pulti viešąsias įstaigas, laužydami, plėšikaudami, svaidydami akmenis.“
Tarnybos tikslaus sulaikytųjų skaičiaus nepaskelbė. Vidaus reikalų ministerijos atstovas pulkininkas Moraima Bravetas sakė, kad dauguma jų yra 25–37 metų asmenys ir kad jiems bus iškeltos bylos dėl viešosios tvarkos trikdymo, užpuolimo, nepagarbos teisėsaugos pareigūnams, plėšikavimo arba turto niokojimo.
Kubą šiuo metu yra apėmusi smarkiausia per daug metų krizė, iš dalies nulemta koronaviruso pandemijos, paralyžiavusios salos ekonomiką, įskaitant gyvybiškai svarbų turizmo sektorių. Padėtį taip pat blogina neefektyvus valstybinės planinės ekonomikos modelis ir salai sugriežtintos JAV sankcijos.
Ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija per ketverius jo darbo metus įvedė Kubai daugiau kaip 200 suvaržymų.
Pasak M.Diazo-Canelio, šia „sudėtinga padėtimi“ pasinaudojo „tie, kas iš tikrųjų nenori Kubos revoliucijos plėtros arba civilizuotų, pagarba grįstų santykių su Jungtinėmis Valstijomis.“
Prieš šią prezidento kalbą Kubos premjeras Manuelis Marrero paskelbė kai kurių priemonių, turinčių padėti išsklaidyti gyventojų pyktį. Pavyzdžiui, į užsienį vykstantiems Kubos piliečiams bus leidžiama laisviau parsivežti kosmetikos priemonių, maisto produktų ir vaistų, kurie saloje yra tapę deficitinėmis prekėmis.
M.Marrero taip pat sakė, kad imamasi priemonių nacionalinei užtikrinti nacionalinių elektros tinklų didesnį stabilumą ir kad pareigūnai sieks užtikrint aprūpinimą vaistais, ypač importuojamais preparatais.
Tuo metu ekonomikos ministras Alejandro Gilis paskelbė, kad valstybinių įmonių vadovams bus leista nustatyti atlyginimus ne vien vadovaujantis oficialiais reglamentais.
Pasak jo, ateinančiomis savaitėmis bus nustatytos seniai žadamos taisyklės dėl mažų ir vidutinių privačių įmonių steigimo, nors kadaise toks žingsnis komunistinėje saloje atrodė neįsivaizduojamas.
