Pasiūlymo iniciatoriai tikina, kad knygų, filmų ir muzikos kūrinių rusų kalba draudimas – būtina priemonė hibridiniame kare kovojant su Rusija. Šiam pasiūlymui pritarė 57 iš 84 Lvovo srities tarybos narių.
Vis dėlto draudimo kritikai, įskaitant Vakarų diplomatus Kijeve, tokią iniciatyvą vadino nepagrįsta.
Pavyzdžiui, Kanados ambasadorius Ukrainoje Romanas Waschukas pavadino draudimą „paprasčiausiai kvailu“.
„Draudimas Lvovo srityje, taip, kaip dabar suformuluotas, yra netolerantiškas, diskriminuojantis ir #paprasčiausiaikvailas. Sakau tai kaip Ukrainos gimtakalbių diasporos atstovas, ir kaip tas, kuris nuolat pasisako už pozityvius veiksmus kuriant kultūrinius produktus šia kalba. Tačiau taip pat – #įvairovė“, – R.Waschukas rašė tviteryje.
Vakarų Ukrainoje, ypač 2,5 mln. gyventojų turinčioje Lvovo srityje, daugiausiai kalbama ukrainietiškai. Vis dėlto čia plačiai vartojama ir rusų kalba.
2014-ųjų kovą Rusija okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį, nuo tų metų kovo Kijevo pajėgos Rytų Ukrainoje kovoja su Maskvos remiamais separatistais.
Okupuotame Kryme Maskva vykdo represijas prieš pro-ukrainietiškus aktyvistus, čia uždaryta mokykla, kurioje buvo mokomasi ukrainiečių kalba. Be to, nepaisant paliaubų ir taikos susitarimų, konflikto metu žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
TAIP PAT SKAITYKITE: JAV atstovas Ukrainai: „Nuo Rusijos veiksmų kenčia tie, kuriuos ji tikina norinti apginti“
Remiantis tarybos internetinėje svetainėje paviešinta dokumento kopija, draudimas skirtas „įveikti užsitęsusios lingvistinės rusifikacijos padarinius“, jis galios tol, kol „pasibaigs Rusijos vykdoma Ukrainos teritorijų okupacija“.
Pasitarnaus Maskvos naratyvui?
Maskva savo invaziją Ukrainoje teisina tuo, esą po Maidano revoliucijos, kai buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, išrinkta vyriausybė diskriminuoja šalyje gyvenančią rusakalbių populiaciją.
Kai kurios Kijevo priemonės pasitarnauja Maskvos naratyvui.
Pavyzdžiui, rugsėjį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašė įstatymą: juo reikalaujama, kad valstybinėse šalies mokyklose nuo penktos klasės būtų mokoma valstybine ukrainiečių kalba. Tiesa, įstatymas leidžia mokiniams mokytis jų gimtosios kalbos kaip atskiro mokomojo dalyko.
Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorė Ukrainoje Judith Gough pritarė R.Waschuko kritikai.
„Visiškai sutinku. Nagi, Lvovo sritie, tu esi geresnė... (Ir sakau tai kaip abiejų kalbų – ukrainiečių ir rusų – gerbėja bei studentė) #tolerancija #įvairovė“, – J.Gough rašė feisbuke.
J.Gough: „Visiškai sutinku. Nagi, Lvovo sritie, tu esi geresnė... (Ir sakau tai kaip abiejų kalbų – ukrainiečių ir rusų – gerbėja bei studentė) #tolerancija #įvairovė.“
Kritikos netrūko ir iš opozicijos stovyklos, įskaitant prorusiškos partijos „Už gyvenimą“ narį Jevgenijų Muravjovą.
„Kaip politikai bei parlamento nariai ir turėtų daryti, aš kalbu valstybine (ukrainiečių) kalba. Vartoju ją spręsdamas valstybinius klausimus. Tačiau visą kitą laiką nevartoju jos iš principo“, – sakė jis ir pridūrė, esą tai – jo protestas prieš neva vyriausybės paskelbtą „kultūrinį karą“.
Maskva šį draudimą pasmerkė itin aršiai. Valstybės Dūmos kandidatas ir nacionalistinės partijos „Tėvynės“ lyderis Aleksejus Žuravliovas pavadino draudimo rėmėjus „gyvuliais“ ir „rusofobais“.
„Greitai jie pradės plėšti liežuvius iš mūsų piliečių gerklių, jei nuspręs, kad tiek liežuviai yra pernelyg rusiški“, – tviteryje rašė jis.
Esminių pokyčių gali nebūti
„Laisvosios Europos radijas“ rašo, kad, nepaisant draudimo, vargu, ar rusiškos knygos dings iš knygynų lentynų, o rusų filmai taps neprieinami.
Tarybos priimtame pasiūlyme nepaaiškinta kaip šis draudimas turėtų būti įgyvendintas.
Savo ruožtu Lvovo tarybos nariai, inicijavę draudimą, ragino kitus regionus imtis panašių priemonių. Pavyzdžiui, teigė planuojantys kreiptis į Ukrainos parlamentą, kad rusiškas turinys būtų uždraustas visoje šalyje.
