„Mums pavyko prakalbinti porą žmonių, ir vienas iš jų pasakė tikslią vietą, praktiškai su koordinatėmis, iš kur plukdomi nelegalai į Graikijos salas. Nors netikėjome iki paskutinės akimirkos, bet nuvykus paaiškėjo, kad tikrai iš ten plaukiama, niekas jų nestabdo, jokia policija negaudo ir jokia pakrančių apsauga ten neveikia“, – pastebi P. Ramanauskas.
– Kaip Jums kilo mintis leistis pabėgėlių keliu nuo Turkijos ir Sirijos pasienio iki Vokietijos?
-
#Paskuipabėgėlius: Grace bankrutavęs prekybos centras virto milžiniška pabėgėlių stovykla
-
#Paskuipabėgėlius: kur dingo gaujos piktų ir agresyvių vyrų?
-
#Paskuipabėgėlius: visi veržiasi į Vokietiją, bet ją pasiekę bėga toliau
-
#Paskuipabėgėlius: „Balkanų ekspresas“ netikėtai baigiasi vos pervažiavus Vokietijos sieną
-
#Paskuipabėgėlius: nejaugi mes gelbstime žmones, kurie to nenori?
– P. Ramanauskas: Mintis kilo tada, kai, kalbėdamiesi su Vidmantu, nusprendėme, kad ši tema aktuali Lietuvai ir pasauliui. Be to, riba tarp mitų ir tikrovės pabėgėlių (migrantų krizės) klausimu buvo labai neaiški. Mūsų tikslas ir buvo atskirti tuos mitus nuo tikrovės. Taip ir sugalvojome keliauti.
– Ar pavyko atskirti mitus nuo tikrovės?
– P. Ramanauskas: Nepavyko, nes padėtis tokia sudėtinga, kad, judant iš vienos vietos į kitą, ne tik žmonės, bet ir situacija visiškai keičiasi. Taigi susidaryti vieną nuomonę šiuo klausimu labai sudėtinga ne tik mums. Todėl suprantu, kodėl žmonių nuomonės šiuo klausimu labai išsiskiria.
– Vidmantai, matyt, negalima sakyti, kad parsivežėte vienareikšmišką nuomonę?
– V. Balkūnas: Visiškai teisingai. Pritarsiu Pauliui: nėra taip, kad ten vien pabėgėliai, ekonominiai migrantai ar kita vienalytė grupė. Visame migrantų sraute yra daugybė pačių įvairiausių žmonių nuo tikrų pabėgėlių, ekonominių migrantų, galbūt net nusikaltėlių ar teroristų. Ir tik ateitis parodys, kiek ten visko yra. Tikrųjų pabėgėlių ten, mano nuomone, labai nedaug. Bent jau dabar.
– Kas yra tikrasis pabėgėlis?
– V. Balkūnas: Tas, kurio sveikatai, gyvybei gresia pavojus jo šalyje, jo gyvenamojoje vietoje ir kuris negali to išvengti persikeldamas į kitą vietą Sirijoje ar Eritrėjoje.
– Pauliau, kokius žmones sutikote kelyje?
– P. Ramanauskas: Ir pabėgėlius, ir ekonominius migrantus. Dėl savaime suprantamų priežasčių dauguma jų – vyrai. Kadangi kelionė gana sudėtinga ir pavojinga, dažniausiai jai ryžtasi jauni vyrai, kurie planuoja pasiimti savo šeimą, kai jau bus įsikūrę ir gavę prieglobstį Vokietijoje ar kitoje Europos šalyje. Taip jie sutaupo pinigų ir nerizikuoja savo šeimos gerove.
Žinoma, yra ir tokių, kurie nesiryžta palikti artimųjų karo draskomoje šalyje, todėl visa šeima keliauja kartu. Graco pabėgėlių stovykloje moters su kūdikiu paklausėme, ar ji pasiėmė kūdikį ir keliavo iki Vokietijos, o ji atsakė, kad kūdikis gimė pakeliui. Paklausta, kur konkrečiai jis gimė, moteris atsakė pati nežinanti – jis gimė kažkur tarp Turkijos ir Vokietijos. Pabėgėliams Europos geografija gana sudėtinga.
– Ar žmonės tiksliai žino, kur nori patekti?
– V. Balkūnas: Didžiosios dalies įsivaizdavimas gana paprastas – Vokietija. Kodėl Vokietija? Matyt, kažkas, kas ten jau yra, jiems pasakojo apie labai geras sąlygas. Antras motyvas – pati Vokietija nedviprasmiškai pasakė, kad priima juos ir kad suteiks visas geriausias sąlygas. Taigi beveik visi taiko į Vokietiją, galbūt į Švediją. Nors jie net patys nesidomi ir nežino, kodėl būtent ten, kodėl ne kitur, nes kai kur net geresnės sąlygos negu Vokietijoje. Iš inercijos jau teka tokia didelė srovė.
Graco pabėgėlių stovykloje moters su kūdikiu paklausėme, ar ji pasiėmė kūdikį ir keliavo iki Vokietijos, o ji atsakė, kad kūdikis gimė pakeliui
– Ar žmonės leidosi ir norėjo būti fotografuojami? O kaip fotografavimo etika?
– V. Balkūnas: Kuo toliau į Europą, tuo mažiau žmonės nori būti fotografuojami. Manau, nereikia jų skaidyti į karo pabėgėlius ir ekonominius migrantus, tai tiesiog prieglobsčio prašytojai. Taigi kuo gilyn, kuo arčiau Vokietijos, tuo daugiau žmonių slepiasi, tuo labiau nenori būti fotografuojami. O dėl etikos – fotografuoji, ir viskas. Jei matai, kad žmogus nenori, per daug ir nelendi.
– Nors sakėte, kad didesnė dalis tų žmonių yra vyrai, bet nuotraukose natūraliai atsiduria moterys ir vaikai.
– V. Balkūnas: Taip, nes skaitytojams ir žiūrovams daug įdomiau žiūrėti ir paveikesnės nuotraukos būtent vaikų, moterų ir šeimų negu vyrų. Tarkim, Turkijos vaikiuko atvejis – to vaiko lavonas buvo vienas iš daugybės, tačiau rodė jį. Kodėl? Tai neatspindi tikrosios situacijos, bet rodė, nes tai paveiku. Ir, kaip vėliau paaiškėjo, pats to vaiko tėvas yra kontrabandininkas, kuris, paskendus vaikui, toliau tęsė kontrabandininko „karjerą“ Turkijoje ir toliau nelegaliai plukdė migrantus.
– Pauliau, jūs mokate arabiškai. Tai padėjo?
– P. Ramanauskas: Padėjo, bet jie kalba įvairiais dialektais, todėl buvo sunku su jais šnekėti. Bet tie žmonės, kuriuos šnekinau ir kurie sakė, kad yra sirai ar irakiečiai, šnekėjo arabiškai. Tai nebuvo iraniečiai ar afganistaniečiai, bet tokių žmonių tikrai yra – mes radome pasų, kuriuos pabėgėliai suplėšė vos tik išlipę Graikijoje. Tai reiškia, kad jie meluos apie savo tapatybę, nes žino, kad jei, neatskleis savo tikrosios pilietybės, turės geresnes sąlygas prašydami prieglobsčio.
Nors šiuo atveju yra sistema, o vertėjai, kurie puikiai moka arabiškai, gali atskirti, ne tik iš kurios šalies, bet ir iš kurio šalies regiono tas žmogus atvyksta. Todėl, jeigu jų istorijos yra netikros, jos labai greitai patikrinamos.
– Bet ar paskui kažkas daroma?
– P. Ramanauskas: Labai geras klausimas. Tiesą pasakius, ir mes vis bandydavome prispausti tiek savanorius, tiek pareigūnus. Klausėme – o jei tai yra ekonominis migrantas, ką jūs darysite. Jie sakė, kad siųs juos atgal. Vidmantas visada pabrėždavo – bet ten vyksta karas, tad kur jūs juos nusiųsite.
Kuo toliau į Europą, tuo mažiau žmonės nori būti fotografuojami
V. Balkūnas: Kaip galima išsiųsti žmogų, kai jis neturi paso ir neaišku, iš kur jis yra, į kokią šalį jį grąžinti.
– Išskridę iš Lietuvos bandėte patekti prie Turkijos ir Sirijos pasienio, ten, iš kur ir atkeliauja bent jau pabėgėliai, keliaujantys iš Sirijos. Kaip viskas vyko pasienyje?
– V. Balkūnas: Pasienyje vyko gana sudėtingai, bet ne visiškai dėl pačių pabėgėlių. Kai iki Sirijos sienos liko keli šimtai metrų, mus sulaikė policija patikrinti – pasirodo, kad dėl kurdų ir turkų konflikto buvo sugriežtinta saugumo zona, todėl mums reikėjo leidimų. Tą sulaikymą nufotografavo kažkas iš vietinių nacionalistų, įdėjo į „Facebook“ ir pareiškė, kad šitie žmonės yra pavojingi – ačiū Dievui, kad policija juos sulaikė. Tik reikėtų pastebėti, kad ten nacionalistai ne tokie kaip mus. Jie visi ginkluoti rimtais ginklais ir karštakošiai.
