Šiitų teokratijos valdomo Irano lyderis ajatola Ali Khamenei pareiškė, kad Saudo Arabija, kurią valdo sunitų monarchija, už šventiko nužudymą sulauks dieviškojo keršto. Šventikas Nimras al-Nimras pasisakė už daugiau politinių teisių šiitams Saudo Arabijoje ir aplinkinėse valstybėse. Saudo Arabija jį apkaltino smurto kurstymu.
„New York Times“ žurnalistas Johnas Harney atsako į esminius klausimus apie sunitų ir šiitų skirtumus.
Dėl ko atsirado ši skirtis islame?
Dvi religinės kryptys išsiskyrė po pranašo Muhammado mirties 632 m. – iškilo nesutarimai, kas turėtų vesti sparčiai daugėjančių naujojo tikėjimo sekėjus.
Dalis manė, kad naujasis lyderis turėtų būti išrinktas konsensuso būdu. Kiti manė, kad tik pranašo palikuonis turėtų tapti kalifu. Šis titulas buvo skirtas jo patikimam draugui Abu Bakrui, nors dalis buvo įsitikinę, kad jis turėjo atitekti pranašo pusbroliui ir žentui Ali. Ali galiausiai tapo kalifu po to, kai du Abu Bakro įpėdiniai buvo nužudyti.
Po to, kai Ali taip pat buvo nužudytas – užnuodytu kardu mečetėje Kufoje, jo sūnūs Hasanas ir Husseinas pareiškė teises į titulą. Tačiau Husseinas ir daug jo artimųjų buvo išžudyti Karbaloje, Irake, 680 m. Jo kankinystė tapo esminiu principu tiems, kurie tikėjo, kad Ali turėjo tapti kalifu po pranašo mirties. Jo žūtis kasmet minima per muharamo mėnesį. Šie tikintieji tapo žinomi kaip šiitai – tai yra frazės „Ali sekėjai“ trumpinys.
Sunitai įsitikinę, kad pirmi trys kalifai prieš Ali buvo teisėti, ir save laiko tikraisiais sunos – pranašo tradicijos – pasekėjais. Sunitų vadai ėmėsi didelių žygių ir išplėtė kalifatą į Šiaurės Afriką ir Europą. Paskutinis kalifatas baigėsi su Osmanų imperijos žlugimu po Pirmojo pasaulinio karo.
Kuo skiriasi jų tikėjimas?
Sunitų ir šiitų islamo kryptys apima platų doktrinų, nuomonių ir mokyklų spektrą. Kryptys sutaria dėl nemažos dalies islamo aspektų, tačiau yra ir reikšmingų skirtumų.
Abiejų krypčių tikintieji varijuoja nuo sekuliaristų iki fundamentalistų.
Šiitai Ali ir po jo buvusius lyderius laiko imamais. Dauguma tiki 12 imamų, iš kurių paskutinis – berniukas – pradingo Irake IX amžiuje, kai buvo nužudytas jo tėvas. Šiitai laukia jo kaip mesijo sugrįžimo.
Sunitai pabrėžia dievo galią materialiniame pasaulyje (kartais tai galioja ir politiniam bei viešajam pasauliui), tuo tarpu šiitams yra labai svarbu kankinystė ir pasiaukojimas.
Kurių yra daugiau, ir kur jie gyvena?
Daugiau nei 85 proc. pasaulio musulmonų (kurių iš viso yra 1,5 mlrd.), yra sunitai. Jie gyvena arabų pasaulyje, taip pat tokiose šalyse kaip Turkija, Indija, Pakistanas, Bangladešas, Malaizija ir Indonezija.
Irane, Irake ir Bahreine daugumą sudaro šiitai. Tačiau Bahreine valdžioje yra sunitai. Saudo Arabijos karališkoji šeima, kuri praktikuoja griežtą ir konservatyvią sunitų islamo atšaką vahabizmą, kontroliuoja šventąsias islamo vietas – Meką ir Mediną.
Saudo Arabija ir Iranas, galingiausios sunitų ir šiitų valstybės Artimuosiuose rytuose, dažnai atsiduria priešingose barikadų pusėse.
Saudo Arabija ir Iranas, galingiausios sunitų ir šiitų valstybės Artimuosiuose rytuose, dažnai atsiduria priešingose barikadų pusėse. Jemene šiitų sukilėliai nuvertė valdžią, kurioje dominavo sunitai. Tuomet į šalį įsiveržė Saudo Arabijos vadovaujama koalicija.
Sirijoje, kurioje dauguma – sunitai, šiitų sektai alavitams priklausantis prezidentas Basharas al Assadas laikosi įsikibęs valdžios žiauriame pilietiniame kare.
Irake vis dar gausu nesutarimų tarp šiitų valdžios ir sunitų bendruomenių – tuo pasinaudoja „Islamo valstybė“, skindama pergales šalyje.
