Belovežo giria – ne tik Europos teisės, bet ir UNESCO saugoma giria, kurioje gyvena stumbrai, daug retų paukščių.
Gamtosaugininkai sako: tai, kas daroma valdžiai palaiminus, nedaug turi bendra su miško apsauga, greičiau su komercine nauda.
„Belovežas – paskutinis senovinis Europos miškas. Tuo, kas yra daroma, žlugdo jo unikalumą. Gamtininkai lygina šią girią su koralų rifu, pasak jų, gyvybės pilna ten, kur atrodo jos jau neliko. Bet Lenkijos vyriausybė tvirtina – motina gamta prarado Belovežo girios kontrolę, kenkėjai ypač puola medžius, užsikrėtę turi būti šalinami“, – sakė gamtosaugininkas Adamas Bohdanas.
„Mūsų valdomoje miško teritorijoje atliekame tik apsaugančius veiksmus“, – teigė Lenkijos gamtosaugos ministras Janas Szyszko.
Lenkijos vyriausybė tvirtai įsitikinusi, kad negalima Belovežo girios palikti likimo valiai, tik žmogaus pastangos gali mišką išsaugoti, todėl pernai gegužę pradėti kirsti ne tik kenkėjų užpulti, bet ir aplink esantys medžiai. Vietoje jų sodinami ne tokie jautrūs ąžuolai, bet kritikai sako – Belovežo giria greitai gali virsti žmogaus rankų kūriniu. Liudininkai tvirtina, net ir po Europos Teisingumo Teismo sprendimo medžiai Belovežo girioje buvo kertami.
„Kol kas matėme tik žiniasklaidos pranešimų, kad miškas ir toliau kertamas. Jeigu patvirtins ir palydovo vaizdai, imsimės teisinių procedūrų prieš Lenkiją, nes būtina laikytis Europos Teisingumo Teismo sprendimų, Europos teisė yra mūsų organizacijos pagrindas. Savo poziciją Lenkija turės aiškinti teismui“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovė Mina Andreeva.
Briuselio ir Varšuvos santykiai ir taip jau sudėtingi dėl kaltinimų, kad valdantieji bando niekais paversti teismų savarankiškumą, tai gresia daugiau nei keturių su puse milijono eurų bauda. Gamtosaugininkai sako: tai, kas daroma valdžiai palaiminus, nedaug turi bendra su miško apsauga, greičiau su komercine nauda.
