Nina Marchenko buvo savo virtuvėje, kai bomba nukrito ant jos sodybos. Ji nuplėšė stogą, sugriovė betoninį vasarnamį sode ir nužudė jos šunį Tuliką.
„Buvo daug dūmų. Kita moteris žuvo per netoliese įvykusią ataką. Galiu tik keikti Vladimirą Putiną. Jis išvarė mus iš mūsų namų“, – sakė N.Marchenko.
Praėjusią savaitę N.Marchenko ir jos neįgalus vyras Misha pabėgo iš savo namų Kupjanske, šiaurės rytų Ukrainoje. Rusijos armija užėmė miestą pirmosiomis invazijos dienomis. Ukrainos kariai jį atsiėmė po aštuonių mėnesių.
Pastarosiomis savaitėmis rusai vėl puola. Spalį Rusija užėmė beveik 500 km Ukrainos teritorijos, įskaitant daugiau nei 15 km aplink Kupjanską. Dvi trečiosios šių teritorijų praradimo buvo kaimyniniame Donecko regione. Ukrainos pietinė sritis ten yra arti žlugimo.
-
Karys papasakojo apie Rusijos prasiveržimo į Charkivo sritį siaubą: „Į mus tris valandas šaudė artilerija“
-
„Egzistencinis klausimas“: ką D.Trumpo pergalė reikštų Ukrainai?
-
Ukrainos oro pajėgos numušė 66 rusų dronus ir vieną raketą
-
Rusijos kariuomenė teigia užėmusi dar vieną gyvenvietę Rytų Ukrainoje
Rusijos koviniai daliniai dabar yra per kelis kilometrus nuo Kupjansko. Šiek tiek į pietus kariuomenė jau pasiekė Oskilo upę. Tiltai per upę nepertraukiamai bombarduojami. Akivaizdu, kad Maskvos planas yra visiškai sunaikinti Kupjanską, o tada jį vėl okupuoti.
Kalbėdamas iš biuro bunkerio, Kupjansko kariuomenės-civilinės valdžios meras Andriy Besedinas apibūdino situaciją rytinėje Oskilo pusėje kaip „kritinę“. Jis sakė, kad 1400 žmonių atsisakė evakuotis iš savo namų, nors neturėjo nei elektros, nei vandens, nei dujų. Dauguma jų buvo vyresnio amžiaus žmonės. A.Besedinas teigė, kad jie nebuvo prorusiški, o tiesiog nenorėjo persikelti.
„Mes einame iš buto į butą ir važinėjame su garsiakalbiais, įspėdami išvykti. Mes nežinome, kas nutiks rytoj. Mes jiems sakome, kad situacija skiriasi nuo 2022 metų ir kad jie gali būti nužudyti“, – sakė jis.
Meras sakė, kad nuo spalio pradžios situacija Kupjanske tapo dramatiškai blogesnė. Rusų kamikadzių dronai skraidė virš miesto, taikydamiesi į žmones, laukiančius autobusų stotelėse.
„Mes negalime tiekti humanitarinės pagalbos. Jie mato pikapą ir siunčia į jį droną“, – sakė A.Besedinas.
Neseniai Rusijos karo lėktuvas numetė 1500 kg sprogmenį ant civilių pastato šalia A.Besedino biuro, žuvo trys žmonės. Ar Kremliaus tikslas buvo asmeniškai taikyti merui? „Taip,“ – sako A.Besedinas. „Jie bandė kelis kartus.“ Kiti raketos smūgiai pataikė į Kupjansko muziejų, futbolo aikštę, mėsos fabriką, turgų ir kultūros rūmus.
„Mūsų vaikinai kovoja dėl kiekvieno centimetro. Deja, civilizuotas pasaulis mums nesuteikia pakankamai ginklų. Sustabdyti Rusiją yra mūsų kolektyvinė atsakomybė. Jei mums nepavyks, V.Putinas užpuls Baltijos šalis ir Lenkiją“, – sakė jis.
Kariai sakė, kad sąlygos fronte yra sunkios. „Mes neturime pakankamai šaudmenų. Jie iššauna 10 sviedinių, kai mes vieną,“ – sakė 59 metų Oleksandras Isaievas. Rusai turėjo daugiau personalo ir šarvuotų transporto priemonių, sakė jis, ir per dieną numeta nuo aštuonių iki dvylikos bombų.
„Jei viena iš jų nukrenta ant tavęs, esi miręs. Jos padaro 5 metrų gylio ir 10 metrų pločio skylę“ – sakė jis.
O.Isaievas išreiškė nerimą dėl Vakarų tariamų „raudonųjų linijų“ ir Joe Bideno administracijos nuolatinio atsisakymo leisti Kyjivui smogti taikiniams giliai Rusijoje, naudojant JAV tiekiamus sprogmenis.
„Mes turime raketas. Bet mes negalime jų naudoti rusų oro uostams smogti“, – sakė O.Isaievas.
Turėdama per mažai tradicinių ginklų, Ukraina stengiasi išlaikyti liniją, naudodama dronus. Oleksandras Ivantsovas, 3-iosios atakos brigados dronų operatorius, sakė, kad situacija kairiajame krante yra įtempta. Rusai nuolat stengiasi šturmuoti Ukrainos pozicijas.
„Kovos vyksta visur. Kartais jiems pavyksta. Kartais – ne. Lengvų vietų nėra. Jie turi milžiniškus išteklius“, – sakė jis.
Šią savaitę Kupjanske gatvės buvo daugiausia tuščios. Galima buvo pamatyti keletą vyresnio amžiaus gyventojų, nešančių pirkinių krepšius ir stumiančių vežimėlius. Policininkai patruliuodami dėvėjo šarvuotas liemenes.
Vis dėlto kai kurie gyventojai pripažino, kad tai yra tik laiko klausimas, kol rusai grįš. Ksenija Lukjanova sakė, kad jos gimtasis miestas yra strategiškai svarbus geležinkelių centras. Iš Kupjansko kelias ėjo į pietus, į Iziumo miestą – užimtą ir išlaisvintą 2022 metais, ir į Slovjanską. Kitas kelias vedė į Charkivą, antrąjį Ukrainos miestą. Į šiaurę buvo Rusijos Belgorodo provincija.
„Antrojo pasaulinio karo metu Kupjanską užėmė ir išlaisvino keturis kartus. Jis nuolat pereidavo iš sovietų į nacių rankas,“ – sakė K.Lukjanova. Praeitais metais bomba sugriovė jos namus. Rugsėjį šrapneliai sudaužė langą jos naujame bute Hrushivkos kaime, šalia Kupjansko. „Mes šypsomės ir stengiamės padėti vieni kitiems, bet viduje mes verkiame ir šaukiame. Mūsų sielos kenčia“ – sakė ji.
Jos draugė Natalya Surko sakė, kad dauguma priemiesčio gyventojų pakavo daiktus, kad paliktų namus. „Naktį baisu. Girdite sireną, o po trijų sekundžių – sprogimas. Nėra laiko apsirengti“, – sakė N.Surko.
Evakuoti žmonės iš Kupjanskio regiono atvežami į centrą Charkive, kur jie registruojami ir gauna medicinines patikras. Kai kurie atvyksta savo transportu, kiti atvežami mikroautobusais ar greitosios pagalbos automobiliais. Šį mėnesį iki šiol atvyko 1800 žmonių. Vietinės labdaros organizacijos ir Raudonasis Kryžius dalina skubios pagalbos paketus. Dauguma perkeltų žmonių apsistoja pas giminaičius. Kitiems paskirstomos bendrabučių vietos.
Regiono administracija buvo paskelbusi privalomą evakuaciją šeimoms su vaikais. Lilya Ševčenko, 16 metų, ir Nadia Šynkarenko, 14 metų, sakė, kad atvyko iš Barovės, kaimo kairiajame krante į pietus nuo Kupjansko. Jos teigė, kad kas antras namas buvo sugriautas.
Ji bombardavimą apibūdino kaip baisų, tačiau sakė, kad Rusijos aštuonių mėnesių okupacija 2022 metais buvo daug blogesnė.
„Pirmas kelias savaites neturėjome interneto ryšio. Nežinojome, kas vyksta Charkive. Rusai pavogė viską. Jie buvo išgėrę. Bijojome išeiti į gatvę“, – sakė ji.
Stovėdama eilėje registruotis, ji sakė, kad paliko visus savo daiktus.
„Turėjome sodą su vaismedžiais ir daržovėmis. Bet šiais metais ten buvo tik piktžolės, nes nebuvo įmanoma nieko pasodinti. Vos tik išeini laukan, jie pradeda šaudyti“, – sakė 72 metų moteris.
