Įtampa tarp JAV ir Irano auga nuo gegužės, kai Donaldas Trumpas paskelbė, kad Amerika traukiasi iš tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos ir grąžina jam ekonomines sankcijas. O pastarosiomis dienomis abi pusės pratrūko įspėjimais ir grasinimais.
„Nežaisk su liūto uodega, nes teks pasigailėti“, – per susitikimą su iraniečių diplomatais sekmadienį Teherane D.Trumpą perspėjo Irano prezidentas Hassanas Rouhani.
Jis pabrėžė, kad taika tarp konfliktuojančių šalių vis dar įmanoma, o „Amerika privalo suprasti, kad taika su Iranu yra visų taikų motina, bet karas su Iranu yra visų karų motina.“
Į tai reaguodamas D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ pirmadienį įspėjo H.Rouhani daugiau niekada negrasinti Jungtinėms Valstijoms, nes antraip jis „patirs tokias pasekmes, kokių nedaug kas patyrė per visą istoriją.“
„Mes nebesame šalis, kuri toleruos jūsų išprotėjusius smurto ir mirties žodžius. Būkit atsargūs“, – pridūrė D.Trumpas žinutėje, parašytoje daugiausia didžiosiomis raidėmis.
Į šią žinutę atsakė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas, kurio teigimu, šie D.Trumpo žodžiai nepadarė jokio įspūdžio ir pats JAV prezidentas turėtų būti atsargus, o Irano ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Mohammadas Bagheri antradienį pareiškė, kad JAV, jei grasins Iranui, gaus „stiprų, neįsivaizduojamą ir gailėtis priversiantį atsaką.“
Paklausti, kur veda šis Irano ir JAV žodžių karas, politologai iškart prisimena pernykštį panašų keitimąsi įžeidimais ir grasinimais tarp D.Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno.
„Kol kas tai tik retorika. Galima net prisiminti, kad kažką panašaus matėme pernai – irgi tokį kietą retorinį karą tarp Šiaurės Korėjos ir JAV vadovų. Bent jau man šis atvejis maždaug atkartoja – tik kitais žodžiais – aną įtampos auginimą“, – teigia politologas T.Janeliūnas.
„D.Trumpas ir Šiaurės Korėjai grasino šiokiu tokiu puolimu. Ir tada staiga atslūgo – sužinojo, kad Šiaurės Korėjos diktatorius yra geriausias jo draugas“, – sako politologas K.Girnius.
Išties kai kurios D.Trumpo žinutės, skirtos Kim Jong Unui, skambėjo labai panašiai, pvz., „Šiaurės Korėjos Kim Jong Unas aiškiai yra beprotis, kuriam nesvarbu, kad jo žmonės alkani arba žūva, jis patirs tokių sunkumų, kokių dar nematė!“
JAV ir Šiaurės Korėjos lyderiai vienas kitą vadino „bepročiais“ ir „pamišėliais“, grasino „ugnimi ir įniršiu“ bei „brangiu sumokėjimu“, bet galiausiai susėdo prie derybų stalo.
Jei ir imtųsi karinių veiksmų, tai ne Sirijoje
Vis dėlto abiejų šalių karinės pajėgos veikia Sirijoje. Ar, išaugus įtampai, čia negalėtų įvykti jų susidūrimas?
Pasak T.Janeliūno, tam tikra prasme susidūrimas vyksta nuolat, bet išaugti į tiesioginį didesnį konfliktą neturėtų.
„Sirija tebėra nesibaigiantis kovos laukas tarp įvairių Irano remiamų grupuočių ir JAV specialiųjų pajėgų arba bent jau jos remiamų grupuočių, kurios yra Sirijoje.
Nemanau, kad dabartinis žodžių karas yra preliudija į kokį nors tiesioginį daug didesnį karinį konfliktą, nes, bent jau racionaliai žiūrint, jis nė vienai pusei nebūtų naudingas. Grėstų didžiuliai praradimai, nuostoliai ir vargu ar šiuo metu tiek viena, tiek kita šalis būtų tam nusiteikusi“, – sako T.Janeliūnas.
Pasak K.Girniaus, Sirijoje per daug sudėtinga situacija, kad amerikiečių lėktuvai pradėtų pulti Irano dalinius.
„Tai reikštų labai didelę konfrontaciją su Rusija. Jei amerikiečių lėktuvai skristų į teritoriją, kuri priskirta Rusijai, rusai, manau, bandytų tuos lėktuvus numušti, taigi būtų didelė konfrontacija. Manau, kad D.Trumpas ir Amerikos generolai to tikrai nenori. Jei būtų imamasi karinių priemonių, tai būtų daugiau pačiame Irane. [...] Izraelis jau seniai grasina pats smogti Iranui ir siūlo Amerikai tai padaryti“, – sako K.Girnius.
Pasak LRT.lt pašnekovo, nors D.Trumpas apskritai griežtai nusistatęs prieš Iraną, jo retorikos aštrumui įtakos gali turėti ir nesėkmė Helsinkyje, kur jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Nors D.Trumpas sako, kad jis laimėjo, bet po didelio pasipiktinimo [jo elgesiu Helsinkyje] jam reikia taikinio. Jis nori amerikiečiams parodyti, koks jis yra kietas, ir patogiausias taikinys – Iranas, kuris yra turbūt labiausiai nekenčiama šalis. Ir štai D.Trumpas vėl gali vaizduoti, kad yra griežtas, kietas, nenusileidžia, gina Amerikos interesus skirtingai nuo [Baracko] Obamos, kuris Iranui pataikavo“, – mano K.Girnius.
Spaudimas visais frontais
Griežtai Irano atžvilgiu pasisakinėja ir JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo. Kelios valandos iki minėtos D.Trumpo žinutės jis sakė kalbą Kalifornijoje iraniečių kilmės amerikiečiams ir žadėjo, kad JAV išlaikys ir didins diplomatinį, karinį ir finansinį spaudimą Irano režimui, kuris esą panašesnis į mafiją nei vyriausybę. Anot M.Pompeo, toks režimas yra košmaras Irano žmonėms.
M.Pompeo Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei ir kitus islamo religinius lyderius teokratinėje vyriausybėje pavadino „veidmainiais šventaisiais vyrais“, o prezidentą H.Rohani ir užsienio reikalų ministrą M.J.Zarifą, kurie daugelio laikomi nuosaikiais, – „nublizgintu ajatolos tarptautinio teatro fasadu“ ir „vilkais avies kailyje“.
Valstybės sekretorius taip pat išreiškė palaikymą Irano protestuotojams: „Atsižvelgiant į šiuos protestus ir 40 metų trunkančią režimo tironiją, aš turiu žinutę Irano žmonėms: JAV girdi jus, JAV remia jus, JAV yra su jumis.“
Irano užsienio reikalų ministerija sukritikavo M.Pompeo kalbą kaip kišimąsi į šalies vidaus reikalus.
Pastarosiomis savaitėmis Irane vyko dideli protestai. Į gatves žmonės išėjo visų pirma dėl ekonominių priežasčių, bet protestai kartais peraugdavo ir į demonstracijas prieš pačią vyriausybę.
Kaip paskelbė „Reuters“, JAV administracija kampaniją prieš Irano režimą pradėjo ir socialinėje žiniasklaidoje.
Pasak T.Janeliūno, Jungtinės Valstijos Iraną laiko priešiška valstybe ir spaudimą jam didina visais įmanomais švelniaisiais būdais: „Pradedant nuo ekonominio spaudimo ir pereinant prie kažkokių opozicinių jėgų rėmimo. Tai natūralu, nes tai yra alternatyva kariniams veiksmams. Karinis veiksmas būtų jau paskutinė priemonė.
O kol to gali išvengti, amerikiečiai savo resursus skiria tiems veiksmams, kurie galėtų susilpninti Irano pozicijas, nes Iranas labai akivaizdžiai traktuojamas kaip priešiška valstybė ir būtina daryti viską, kad jos galia bent jau neaugtų.“
Irano ambicijos regione, T.Janeliūno teigimu, „yra gana didelės. Įtaka Sirijai, „Hezbollah“, įtaka regiono teroristinėms ar sukarintoms grupuotėms yra milžiniška.“
Anot K.Girniaus, JAV būtų idealu, kad dabartinis Irano režimas žlugtų, o jei nesužlugtų, kad bent būtų neramumų – kad žmonės būtų nepatenkinti.
„D.Trumpas anksčiau yra pasakęs – mes taip juos spausime, kad po kiek laiko Iranas paskambins ir sakys „mes turime susitarti“. Tai, manau, tikslas yra maksimalus spaudimas ir viltis, kad Irano žmonės ką nors darytų – išeitų į gatves ir pan.“, – sako politologas.
Ar lygintinas JAV ir Rusijos elgesys?
K.Girniaus teigimu, ironiška, kad „JAV skundžiasi, jog Rusija slapta kišasi į Amerikos rinkimus, o patys atvirai ragina nuversti [Irano] valdžią ir laiko tai normaliu reiškiniu.“
Vis dėlto T.Janeliūnas įsitikinęs, kad šių atvejų sulyginti negalima ir būtent dėl to, kad JAV deklaruoja Iraną laikanti priešu, o Rusija JAV atžvilgiu to nedaro.
„Su priešiškomis valstybėmis naudojamos pačios įvairiausios priemonės – ir politinis kišimasis į priešiškos valstybės funkcionavimą yra tarsi savaime priimtinas dalykas. Kai Rusija kišosi į JAV rinkimus, ji tai darė nedeklaruodama, kad laiko JAV pagrindine savo priešininke, kurią bando, sakykime, „perimti“ iš vidaus arba kišasi tam, kad būtų pakeistas režimas.
Amerikiečiai iš esmės to nelabai slepia. Jie pripažįsta, kad dabartinis Irano režimas jiems priešiškas. Tai atitinka ir Izraelio poziciją. Tad visa tai, ką jie daro, yra kaip ir labiau suprantama. Priešprieša ganėtinai akivaizdi ir būtų sunku tikėtis, kad, esant galimybėms, amerikiečiai nepasinaudotų priemonėmis remti opoziciją, gal net kalbėti, kad yra noras matyti Iraną demokratiškesnį, turintį realią politinę konkurenciją viduje. Bent jau ta prasme jie yra gana nuoseklūs“, – aiškina T.Janeliūnas.
Režimo kaitos neprognozuoja
Vis dėlto, nepaisant JAV visokeriopo spaudimo, politologai nemano, kad Irano režimas artimiausiu metu galėtų pasikeisti.
Pasak T.Janeliūno, išorinė įtaka Iranui nėra esminė. „Jei ten gali įvykti kokių nors sukrėtimų, tai visų pirma dėl vidinių socialinių priežasčių, kurių amerikiečiai nelabai lemia. Aišku, kai kuriais atvejais jie gali sustiprinti tam tikras tendencijas, bet ne sukurti jas visiškai nuo nulio. Socialinė padėtis Irane tikrai gali būti sudėtinga ir [viskas] priklausys nuo to, kaip dabartinis režimas susidoros su tais iššūkiais“, – mano T.Janeliūnas.
K.Girniaus teigimu, net ir didelio vidinio nepasitenkinimo atveju valdžios nuvertimo tikimybė labai maža.
„Apskritai valdžios nuverčiamos retai – tik tuomet, kai staiga visa šalis, visa tauta pereina į kitą pusę, panašiai kaip šacho nuvertimo atveju. Dabar vis dėlto yra ta Revoliucinė gvardija ir griežtų Irano teokratijos šalininkų yra per daug, kad juos būtų galima nustumti į šalį. Jei kiltų kokios konfrontacijos gatvėj, neabejoju, kad radikalūs valdžios rėmėjai griebtųsi ginklo ir šaudytų į žmones, nes galvotų, kad jie gina Dievo reikalą, o tie, kurie nukentės, buvo nusidėjėliai. Tad tikimybė maža, nors ūkio padėtis blogėja ir žmonės nepatenkinti“, – sako K.Girnius.
JAV sprendimas grąžinti sankcijas Iranui jau stipriai atsiliepė Irano ekonomikai, nors pačios sankcijos dar visu pajėgumu netaikomos. Šalį palieka daugelis tarptautinių kompanijų, smunka nacionalinės valiutos – rialo – vertė, auga kainos.
Anot JAV Iždo departamento, sankcijos bus grąžintos po 90 ir 180 dienų pereinamųjų periodų. Pirmasis baigsis rugpjūčio 6 d. ir turės įtakos JAV dolerių pirkimui, prekybai auksu ir kai kuriais kitais metalais, taip pat aviacijai ir automobilių pramonei. Antrasis baigsis lapkričio 4 d. ir paveiks Irano finansų ir naftos sektorių. JAV siekia, kad pasaulio šalys iki šios datos visiškai sustabdytų naftos importą iš Irano.
Iranas yra vienas didžiausių pasaulyje naftos tiekėjų, kurio eksportas vertinamas milijardais dolerių kiekvienais metais.
JAV šiemet pasitraukė iš 2015 metais pasirašyto susitarimo su Iranu dėl jo branduolinės programos, motyvuodamos tuo, kad susitarimo sąlygos nesuteikia garantijos, jog Iranas galutinai ją nutrauks ir daugiau niekada nebepradės. Be to, jos kaltino Teheraną pažeidžiant susitarimo dvasią, nes jis toliau finansuoja regione veikiančius kovotojus ir bando balistines raketas.
Kitos susitarimą pasirašiusios šalys – Britanija, Prancūzija, Vokietija, Rusija ir Kinija – ragino Vašingtoną nesitraukti iš susitarimo, sakydamos, kad geriau tokia sutartis nei visiškai jokios.
Pats Iranas, kurį daugelis arabų šalių regione kaltina ekspansionistiniais kėslais, teigia, kad jo branduolinė programa buvo įgyvendinama tik civiliniais tikslais ir branduolinių ginklų pasigaminti jie nesiekė.
JAV valstybės sekretorius M.Pompeo yra nurodęs 12 sąlygų bet kokiam „naujam susitarimui“ tarp JAV ir Irano, tarp jų – Irano pajėgų atitraukimas iš Sirijos ir paramos sukilėliams Jemene nutraukimas.
