„Tam, kad užkirstume kelią ir susiremtume su šia (Turkijos – red.) agresija, buvo pasiektas susitarimas su Sirijos vyriausybe, jog Sirijos kariuomenė gali dislokuotis ties Sirijos–Turkijos siena tam, kad padėtų Sirijos demokratinėms pajėgoms“, – sekmadienį feisbuke parašė Sirijos demokratinių pajėgų (SDF), kurias daugiausia sudaro kurdai, administracija.
Šis susitarimas leis į pastaruosius septynerius metus SDF kontroliuojamus miestus sugrįžti Damasko pajėgoms.
Sekmadienį portale „Foreign Policy“ publikuotame komentare SDF lyderis Mazloumas Abdi susitarimus su Vladimiru Putinu ir B.al Assadu vadino „skausmingais“, tačiau tikino, jei „turime rinktis tarp kompromiso ir genocido, rinksimės savo žmones“.
Turkija puolimą, kurį vadina „taikos operacija“, pradėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie amerikiečių pajėgų išvedimą iš šiaurės Sirijos. Didžiąją dalį SDF sudaro Liaudies apsaugos dalinių (YPG) nariai. YPG yra artimai susijusi su Kurdistano darbininkų partija (PKK), kuriai Ankara priskiria atsakomybę už teroristinius išpuolius.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min paaiškina: kodėl svarbus D.Trumpo sprendimas išvesti JAV karius iš Sirijos?
Turkija jau užėmė du svarbius miestus regione – Tel Abjadą ir Ras al Ainą, Ankara tikisi, kad kurdų pajėgos pasitrauks ir iš kitų svarbių miestų, pavyzdžiui, Manbidžo. Sekmadienį pasirašius susitarimą Damasko pajėgos pajudėjo SDF kontroliuojamų teritorijų link.
Ką susitarimas reiškia kurdams?
„The Guardian“ rašo, kad šis susitarimas gali lemti kurdų turėtos dalinės autonomijos šiaurės rytų Sirijoje pabaigą.
Pasak „The Financial Times“, šis paktas greičiausiai priartins B.al Assadą prie tikslo atkovoti „kiekvieną Sirijos colį“. Pilietinis karas šalyje prasidėjo nuo 2011-ųjų kilusių prodemokratinių protestų, kuriais buvo siekiama nuversti diktatorių B.al Assadą. Tačiau daugiau nei per aštuonerius karo metus, Rusijos ir Irano remiamas režimas nugalėjo sukilėlius, tarptautinė bendruomenė, atrodo, susitaikė, kad B.al Assadas ir toliau valdys šalį.
BBC rašo, kad dešimtmečius represijas kentėjusios pagrindinės kurdų partijos vengė viešai stoti į kurią nors pusę pilietiniame kare. Kai B.al Assadui lojalios pajėgos atsitraukė iš kurdų dominuojamų teritorijų, kurdai perėmė jų kontrolę.
SDF jau praeityje svarstė susitarimo su Damasku galimybę – tikėjosi, kad tai padės atgrasyti Turkijos puolimą ir apsaugoti pusiau autonominį anklavą, iškovotą pilietinio karo metu. Tačiau, pasak „The Financial Times“, Sirijos vyriausybė nenusileisdavo kurdams dėl autonomijos suteikimo: vadindavo tai šalies padalijimu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Geležinė kantrybė: amerikiečiai milijonus kurdų išduoda jau ne pirmą kartą
Dėl sekmadienį sudaryto susitarimo sudėtingoje situacijoje atsidūrė ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Ima kilti abejonių dėl jo planų sukurti „saugumo zoną“ Turkijos ir Sirijos pasienyje. Į ją buvo ketinama sugrąžinti milijonus Turkijoje gyvenančių sirų pabėgėlių.
„The Financial Times“ rašo, esą analitikai prognozuoja, jog Ankara, rėmusi B.al Assadą nuo pat sukilimų 2011-aisiais pradžios, greičiausiai nenorės tiesioginių susidūrimų su Sirijos armija.
Irano ir Rusijos interesai
Turkijai pradėjus operaciją šiaurės Sirijoje, JAV gynybos sekretorius Markas Esperis paskelbė, kad ruošiamasi iš šio regiono išvesti apie tūkstantį amerikiečių karių. Jis „CBS News“ tikino, kad Vašingtonas ruošiasi evakuoti pajėgas „kiek įmanoma saugiau ir greičiau“.
Simonas Tisdallas „The Guardian“ rašo, kad Rusija ragino kurdus sudaryti susitarimą, nes JAV išstūmimas iš Sirijos yra ilgalaikis Maskvos tikslas. Esą 2015-aisiais pajėgas į šią Artimųjų Rytų valstybę pasiuntęs V.Putinas tikėjosi B.al Assado pergalės, tačiau ji pasirodė sunkiai pasiekiama, o politinė ir finansinė jos kaina išaugo.
Pasak S.Tisdallo, Iraną palaikančioms kovotojų grupuotėms iš pietų judant kurdų kontroliuojamų teritorijų link, Teheranas vis dėlto nėra patenkintas.
S.Tisdallas: „Iranas taip pat nori matyti amerikiečius išvykstančius, tačiau nejaučia meilės kurdams – Irano viduje problemas keliančiai mažumai.“
„Iranas taip pat nori matyti amerikiečius išvykstančius, tačiau nejaučia meilės kurdams – Irano viduje problemas keliančiai mažumai“, – rašo jis.
Tačiau Iranui svarbu, kad Turkija neperimtų regiono kontrolės: Teheranas puoselėja viltis kontroliuoti šiaurinį koridorių, kuris sujungtų jį su šiitais, sąjungininkais Libane. Anot S.Tisdallo, Izraelis jį vadina „teroro koridoriumi“.
Pasak amerikiečių analitiko Bilalo Balocho, šiitiškas Teheranas baiminasi ir dėl to, kad atgimstant „Islamo valstybei“ (IS), Sirijoje ir Irake gali sukilti sunitai.
Tiesa, galimas IS atgimimas kelia nerimą visoms į konfliktą įsitraukusioms valstybėms. Kurdai savo kalėjimuose laiko apie 11 tūkst. džihadistų, stovyklose gyvena jų radikalizuotos žmonos ir vaikai.
Savaitgalį žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Turkijai pradėjus operaciją iš stovyklų pabėgo šimtai džihadistų giminaičių ir rėmėjų. Prezidentas R.T.Erdoganas tokią informaciją paneigė.
Savo ruožtu D.Trumpas pirmadienį pareiškė, kad kurdų kovotojai gali paleisti IS kalinius, kad priverstų Jungtines Valstijas likti šiaurės rytų Sirijoje.
„Europa turėjo galimybę susigrąžinti savo ISIS kalinius, bet nenorėjo [mokėti] tos kainos. „Tegu moka JAV“, – sakė jie...“ – parašė D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.
„Kurdai gali paleisti kai kuriuos [įkalintus džihadistus], kad mes įsitrauktume. [Juos] lengvai vėl sugautų Turkija ar Europos šalys, iš kur daugelis jų atvyko, bet jos turėtų veikti greitai“, – pridūrė jis.
Situaciją Sirijoje stebinčios organizacijos „Syrian Observatory of Human Rights“ duomenimis, nuo Turkijos operacijos pradžios žuvo daugiau nei 50 civilių ir per 100 kurdų kovotojų. SDF tikina, kad žuvo 56 jų kovotojai, Turkija pateikia kur kas didesnį žuvusių kurdų skaičių – 440.
