Per pirmuosius rinkimus nuo ilgamečio emyro mirties šimtai tūkstančių žmonių turi galimybę balsuoti rinkdami 50 parlamento narių. Nors Kuveito Nacionalinis Susirinkimas yra laisvesnė institucija negu bet kurios kitos Persijos įlankos arabų valstybės parlamentas, jo priešprieša su valdančiąja Al Sabahų šeima sumažėjo nuo 2011 metų Arabų pavasario protestų, kai demonstrantai šturmavo parlamento pastatą.
Kuveito, kuris yra uolus JAV sąjungininkas, parlamentas paprastai neišsilaikydavo visą kadenciją, tačiau šis buvo išimtis.
Beveik keturiskart už Lietuvą mažesniame Kuveite balsavimas vyksta 102 mokyklose įrengtose rinkimų apylinkėse. Tarnybos perspėjo, kad dėl pandemijos rinkėjai privalės dėvėti kaukes ir laikytis atstumo. Kelios rinkimų apylinkės specialiai paskirtos žmonėms, kuriems yra neseniai patvirtinta koronaviruso infekcija.
Balsavimas, prasidėjęs 8 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku tęsis iki 20 val. (19 valandos).
Rinkimai surengti rugsėjo pabaigoje mirus 91 metų emyrui šeichui Sabahui al Ahmadui al Sabahui. Valdžią Kuveite greitai perėmė jo 83 metų netikras brolis – šeichas Nawafas al Ahmadas al Sabahas.
Kadenciją baigiantis parlamentas taip pat patvirtino šeicho Nawafo pasirinktą sosto įpėdinį – 80-metį šeichą Meshalą al Ahmadą Al Jaberą, vadovaujantį Kuveito nacionalinei gvardijai.
Naujam parlamentui reikės susitelkti į keletą sričių, iš kurių bene svarbiausi – ekonomikos klausimai.
Rudenį agentūra „Moody’s“ pirmąkart per Kuveito istoriją sumažino šalies skolinimosi reitingą. Finansų ministras perspėjo, kad vyriausybė greitai taps nepajėgi mokėti atlyginimų.
Kuveito nacionalinis bankas savo ruožtu pareiškė, kad biudžeto deficitas šiemet gali išaugti iki 40 proc. bendrojo vidaus produkto ir pasiekti aukščiausią lygį nuo finansinio pakrikimo per 1990 metų Irako invaziją ir vėlesnį Persijos įlankos karą.
Naftos kainoms laikantis ties 45 dolerių už barelį riba kaimyninės arabų valstybės buvo priverstos skolintis, apkarpyti subsidijas ir įvesti naujų mokesčių. Kuveitas iki šiol tokių priemonių nesiėmė.
Visgi mažai tikėtina, kad Kuveitas artimiausiu laiku per tarptautinius viršūnių susitikimus paprašys pagalbos. Kaip nurodo Las Vegase įsikūręs Valstybių turto fondo institutas, Kuveito investicijų valdyba kontroliuoja turtą, vertinamą 533 mlrd. dolerių (apie 440 mlrd. eurų). Šis valstybės turto fondas yra ketvirtas pagal dydį pasaulyje.
Tačiau Kuveitas neturi įstatyminio pagrindo peržengti šiuo metu nustatytą valstybės deficito ribą – 33 mlrd. dolerių.
Tam būtų reikalingas parlamento pritarimas, bet įstatymų leidėjai veikiausiai susidurtų su visuomenės pasipriešinimu, baiminantis, kad lėšos bus bergždžiai iššvaistytos dėl korupcijos, šalį sukrėtus virtinai didelio masto bylų dėl piktnaudžiavimo.
Kuveitas pagal išžvalgytas naftos atsargas yra šeštas pasaulyje. Šalyje taip pat laikoma apie 13,5 tūkst. amerikiečių karių, daugiausiai – Arifdžano stovykloje į pietus nuo sostinės, kur taip pat įsikūrusi JAV kariuomenės Centrinio štabo priešakinė vadavietė.