Televizijos kanalai liberalų pergalę ėmė skelbti netrukus po to, kai 20 val. (3 val. antradienį Lietuvos laiku) buvo uždarytos balsavimo apylinkės.
Remiantis duomenimis, gautais iš 99 proc. balsavimo punktų, Philippe'o Couillard'o Kvebeko liberalų partija (PLQ) pirmauja, surinkusi 41,4 proc. balsų ir užsitikrinusi 70 mandatų 125 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje.
Antroje vietoje yra separatistinė Kvebeko partija (PQ), gavusi 25, 4 proc. balsų. Jai turėtų atitekti 30 vietų.
Nedaug nuo jos atsilieka konservatyvi Kvebeko ateities koalicijai (CAQ) – ji surinko 23,3 proc. balsų ir veikiausiai turės 22 vietas.
Ketvirtoje vietoje liko kairiųjų „Solidarus Kvebekas“ (QS), kuriam atiteko apie 7 proc. balsų ir kuris turės 3 vietas.
Provincijos vyriausybės vadovė Pauline Marois, kuri yra pirmoji Kvebeko premjerė moteris, po pusantrų metų valdžioje paskyrė pirmalaikius rinkimus, vildamasi gauti daugiau vietų, kad galėtų suformuoti daugumos vyriausybę.
Pagrindinės opozicinės Kvebeko liberalų partijos naujasis lyderis dar nėra stovėjęs prie valdžios vairo, o šios partijos ekonomikos programa jau yra patyrusi krachą.
Nors ilgą laiką manyta, kad P.Marois PQ nesunkiai iškovos pergalę, baigiantis rinkimų kampanijai, kuri buvo viena pagiežingiausių per visą Kanados istoriją, viešosios nuomonės apklausose liberalai įsiveržė į pirmąją vietą.
Partijai reikia iškovoti mažiausiai 63 mandatus 125 vietų Kvebeko parlamente, kad galėtų suformuoti daugumos vyriausybę.
P.Marois rinkimų kampaniją pradėjo užsipuldama PQ pasiūlytą Kvebeko pasaulietinių vertybių chartiją, numatančią uždrausti valstybiniame sektoriuje dirbantiems asmenims dėvėti tradicinius religinius drabužius, įskaitant hidžabus, turbanus ir šlikes.
Tačiau netrukus kovoje dėl 6 mln. provincijos rinkėjų simpatijų netikėtai ėmė dominuoti klausimas, ar PQ daugumos vyriausybė per ateinančius ketverius metus rengtų trečią referendumą dėl Kvebeko nepriklausomybės.
Kvebeko gyventojai 1980-aisiais ir 1995 metais vykusiuose referendumuose pasisakė prieš atsiskyrimą nuo Kanados. Neseniai atliktos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad du iš trijų kvebekiečių nenori, jog vėl būtų atnaujintas šio klausimo svarstymas.
Rinkimų kampanijos metu 56 metų Ph.Couillardas įspėjo apie ekonominius ir socialinius neramumus, kurie kiltų, jei PQ užsitikrintų daugumą ir toliau ryžtingai siektų tikslo dėl Kvebeko nepriklausomybės.
Liberalai su ankstesniu savo lyderiu vadovavo Kvebekui devynerius metus, tačiau 2012 metais turėjo užleisti valdžią PQ, laimėjusiai rinkimus, kurie buvo surengti studentams sukilus dėl planuojamo mokesčio už mokslą didinimo.
Tuo pat metu jis gyrė savo partiją kaip geriausią pasirinkimą siekiant spartesnio šlubuojančios Kvebeko ekonomikos augimo, šaliai atsigaunant po Didžiosios recesijos.
Analitikas Sebastien Galy iš Prancūzijos banko „Societe Generale“ pažymėjo, kad artėjant rinkimų dienai Kvebeko obligacijų pelningumas ėmė sparčiai didėti.
Tačiau Kvebeko obligacijų vis dar galima įsigyti pigiau nei kaimyninės Ontarijo provincijos obligacijų, pridūrė jis.
Pasak S.Galy, apskritai liberalų pergalė „turėtų suteikti teigiamą impulsą Kvebeko ekonomikai po tokio drabstymosi purvais kampanijos metu, kokio itin mandagus Kvebekas nėra anksčiau matęs“.
Liberalai su ankstesniu savo lyderiu vadovavo Kvebekui devynerius metus, tačiau 2012 metais turėjo užleisti valdžią PQ, laimėjusiai rinkimus, kurie buvo surengti studentams sukilus dėl planuojamo mokesčio už mokslą didinimo.
Ph.Couillard'o vadovaujami liberalai rinkimų pergalę iškovojo likus dienai, kai turi būti atnaujinti posėdžiai, kuriuose nagrinėjami įtarimai dėl Kvebeko vyriausybės korupcijos, metę šešėlį ankstesnei liberalų administracijai.
Tuo tarpu separatistinei PQ šie rinkimai yra prasčiausi nuo 1970 metų, kai susikūrė ši politinė jėga, savo tikslu paskelbusi Kvebeko nepriklausomybės siekį.
Be to, tai pirmasis kartas per keturis dešimtmečius, kai Kvebeko vyriausybei per rinkimus nepavyko užsitikrinti antros kadencijos.
