Antradienį prieš Th.May ir Briuselio išsiderėtą sutarties projektą balsavo 391 parlamentaras, už – 242. Iš ES užsitikrinusi tam tikras teisiškai įpareigojančius, tačiau esmės nekeičiančius pakeitimus, JK vyriausybės vadovė į savo pusę perviliojo dalį parlamentarų.
Sausio viduryje vykusio balsavimo metu Th.May sutartis buvo sutriuškinta didesniu balsų skirtumu: prieš balsavo 432 parlamentarai, už – 202.
Po balsavimo ministrė pirmininkė teigė „iš pagrindų“ atmetanti rezultatus ir tvirtino, kad ši sutartis „yra geriausia ir vienintelė sutartis“.
Kodėl nepritarta susitarimui?
Parlamentarai didžiausia kliūtimi sutarties projekte laiko vadinamąją „apsidraudžiamąją priemonę“ (angl. backstop). Ji sukurtų bendrą ES ir JK muitų teritoriją, kad būtų išvengta fizinės sienos, muitų ir prekių patikrinimų Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje.
Dabartiniame skyrybų sutarties projekte numatoma, kad ši „apsidraudžiamoji priemonė“ bus taikoma laikinai – kol bus rastas nuolatinis sprendimas. Tačiau „Brexit“ šalininkai nerimauja, kad Londonas, nepriėmus jokio kito susitarimo, visam laikui turės paklusti ES prekybos taisyklėms.
Nuo sausio bandžiusi su Briuseliu persiderėti dėl „apsidraudžiamosios priemonės“, Th.May pirmadienį paskelbė užsitikrinusi „teisiškai įpareigojamų“ pakeitimų Airijos sienos klausimu.
TAIP PAT SKAITYKITE: JK generalinis atornėjus: naujas „Brexit“ planas nepakeitė priemonės dėl Airijos rizikos
Vis dėlto, savo vertinimą pateikęs JK generalinis atornėjus Geoffrey Coxas teigė, kad „lieka nepakitusi teisinė rizika“, jog Britanija neturės teisinių priemonių atsisakyti šios priemonės be ES pritarimo.
Kas toliau?
Trečiadienį Bendruomenių Rūmų laukia dar vienas balsavimas dėl pasitraukimo iš ES be jokio susitarimo. CNN rašo, kad premjerei kyla pavojus, jos partiečiai toriai skils į dvi dalis: Th.May pažadėjo, kad jie balsavimo metu nebūtinai turės laikytis vyriausybės pozicijos.
Th.May pabrėžė, kad jei trečiadienį parlamentarai atmes kietojo „Brexit“ – skyrybų be sutarties – scenarijų, tai reiškia, kad toks sprendimas galios laikinai. Pasak JK vyriausybės vadovės, jei Bendruomenių Rūmai nesutiks atmesti „Brexit“ be sutarties galimybės, tai taps oficialia vyriausybės politika.
Jei parlamentarai pritars skyrybų be sutarties scenarijui, JK iš Europos Sąjungos pasitrauks, kaip numatyta, – kovo 29 dieną. Jei tokia galimybė bus atmesta, Bendruomenių Rūmuose ketvirtadienį bus balsuojama dėl kreipimosi į ES, kad „Brexit“ būtų atidėtas.
Kietasis „Brexit“ itin skaudžiai atsilieptų Jungtinės Karalystės ekonomikai, todėl mažai tikėtina, kad parlamentarai ryšis tokiam žingsniui.
Antradienį po balsavimo Th.May įspėjo, kad, nusprendus pratęsti skyrybų procesą, parlamento esą laukia „nepavydėtini pasirinkimai“, pavyzdžiui, tikimybė, kad „Brexit“ bus apskritai atšauktas, kad bus inicijuotas antras referendumas arba bus apsispręsta išstoti su kita sutartimi.
Ką sako Europos Sąjunga?
„Brexit“ procesas būtų atidėtas tik tuo atveju, jei tam pritartų Bendrijos sudėtyje liekančios 27 šalys narės. Jų lyderiai kovo 21–22 dienomis susitiks Briuselyje.
Prezidentūros spaudos tarnybos 15min pateiktame atsakyme teigiama, kad „Lietuva palaikytų „Brexit“ atidėjimą, jei Jungtinė Karalystė pateiktų tokį prašymą“.
Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija taip pat patvirtino, kad „Lietuva būtų pasirengusi svarstyti galimą ES-JK derybų pagal ES sutarties 50 str. termino (2019 m. kovo 29 d.) pratęsimą, jei JK prašytų ir nurodytų, kam pratęsimas būtų reikalingas“.
ES vyriausias „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier trečiadienį įspėjo, kad prieš sprendžiant, ar leisti atidėti skyrybų procesą, Londonas turės paaiškinti savo planus, kaip jis planuoja gauti savo įstatymų leidėjų pritarimą „Brexit“ sutarčiai.
„Tai atviras klausimas, į kurį laukiame atsakymo, ir tai klausimas, į kurį reikia atsakyti dar prieš bet kokį sprendimą dėl atidėjimo. Kodėl mums pratęsti derybas? Ką daryti? Nes derybos dėl [ES sutarties] 50-ojo straipsnio užbaigtos, turime sutartį, ji čia“, – sakė bloko derybininkas, turėdamas omenyje Britanijos išstojimo susitarimą.
M.Barnier pabrėžė, kad ši „sutartis yra ir išliks vienintelė galima sutartis“. Kitaip tariant, neverta tikėtis, kad Bendrija nusileis ir sutiks persiderėti dėl esminių susitarimo projekto sąlygų.
Panašiai kalbėjo ir Bendrijos narių lyderiai. Nyderlandų premjeras Markas Rutte sakė, kad Londonui reikės „pagrįsto“ skyrybų atidėjimo pateisinimo.
Jam antrino įtakingas europarlamentaras Manfredas Weberis, vadovaujantis centro dešiniųjų „Europos Liaudies Partijai“. Pasak M.Weberio, JK dėl „Brexit“ atidėjimo turi pateikti „pagrįstų argumentų“, tačiau pridūrė, kad Bendrija „negali išgelbėti Didžiosios Britanijos“ ir turi ruoštis skyrybų be sutarties scenarijui.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pirmadienį sakė, kad „Brexit“ procesas turėtų būti užbaigtas iki Europos Parlamento rinkimų, vyksiančių gegužės 23–26 dienomis. 15min jau rašė, kad jei „Brexit“ bus atidėtas po rinkimų į EP, britai privalės į jį rinkti savo atstovus.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šią savaitę įspėjo, kad Londono ir Briuselio skyrybų atidėjimas galėtų „Europai sukelti teisinių kolizijų“.
Ką sako politologai?
Kiek apskritai prasmingas „Brexit“ atidėjimas, kai JK įstatymų leidėjai, panašu, yra atsidūrę aklavietėje?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius, politologas Ramūnas Vilpišauskas 15min teigė, kad atidėjimo prasmė priklauso nuo to, ko iš jo tikimasi. Pasak politologo, „Brexit“ atidėjus keliems mėnesiams, greičiausiai būtų atsiduriama tokioje pat situacijoje kaip šiandien.
„Jei išstojimas būtų atidėtas iki dabartinio Europos Parlamento kadencijos pabaigos, kaip daug kas siūlo, vienintelė tokio atidėjimo prasmė – daryti prielaidą, kad dalis britų parlamentarų, kurie vakar balsavo prieš sutartį, persigalvos, kad susiformuos dauguma tai sutarčiai palaikyti. Tačiau tokia tikimybė – gana menka“, – tikino R.Vilpišauskas.
Anot politologo, „Brexit“ atidėjimas galėtų suteikti daugiau laiko pasiruošti pasitraukimui be sutarties. O tai esą irgi yra svarbu.
„Yra manančių, kad atidėjus išstojimą ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, ne keliems mėnesiams, o porai metų, galbūt pasikeistų politinė situacija Jungtinėje Karalystėje. Pavyzdžiui, įvyktų priešlaikiniai rinkimai ar antras referendumas dėl pasitraukimo sutarties.
Tačiau išankstiniai parlamento rinkimai ar referendumo inicijavimas pirmiausia priklauso nuo britų parlamentarų, o kol kas nėra daugumos tokiems rimtiems politiniams sprendimams. Dabartinė situacija panaši į politinę aklavietę, kuri greičiausiai virs tolesniu kapanojimusi atidedant pasitraukimą dar keliems mėnesiams“, – 15min sakė politologas.
R.Vilpišausko manymu, nepaisant griežtos retorikos, greičiausiai nė viena iš 27 ES šalių narių neatsisakytų atidėti „Brexit“.
R.Vilpišauskas: „Atmetimas suteiktų pagrindą tiems, kurie kaltina ES nelankstumu, dar labiau sustiprinti kritiką. Tokiu atveju ieškantys kaltųjų visų pirma žiūrėtų į ES, o ne Londoną, nors manau, kad visos komplikacijos ir pačios šio proceso ištakos visų pirma yra JK.“
„Atmetimas suteiktų pagrindą tiems, kurie kaltina ES nelankstumu, dar labiau sustiprinti kritiką. Tokiu atveju ieškantys kaltųjų visų pirma žiūrėtų į ES, o ne Londoną, nors manau, kad visos komplikacijos ir pačios šio proceso ištakos visų pirma yra JK.
Manau, kad ES šalių vadovai suvokia tokią riziką. Nors, žinoma, atidėjimas reikštų, kad ir toliau būtų atitraukiamas ES valstybių bei institucijų dėmesys nuo kitų svarbių klausimų, pavyzdžiui, derybų dėl kitos finansinės perspektyvos, prieš EP rinkimus įsibėgėsiančių diskusijų apie ES ateitį apskritai“, – sakė politologas.
Britų parlamentarai dėl išstojimo be sutarties balsuos trečiadienį apie 21 val. Lietuvos laiku. Naujienas sekite portale 15min.
