Svarbiausios naujienos iš Ukrainos
- Ketvirtadienio vakarą, Kyjive viešint JT vadovui Antonio Guterresui, Rusija prieš miestą įvykdė raketų ataką, mažiausiai vienas žmogus žuvo, keli sužeisti
- Lenkija Ukrainai perdavė daugiau kaip 200 tankų T-72 ir keliasdešimt pėstininkų kovos mašinų, šalį taip pat pasiekė partnerių suteikta priešlėktuvinių raketų sistema S-300
- J.Bidenas prašys JAV Kongreso skirti dar 33 mlrd. dolerių pagalbos kariaujančiai Ukrainai
- V.Zelenskis pareiškė, kad kad bet kokių derybų su Rusijos puse sustabdymo rizika yra labai didelė.
Svarbiausias ketvirtadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Maskva bandė iškeisti Ukrainos civilius gyventojus į Rusijos karo belaisvius, nors tai draudžia Ženevos konvencija
00:56
Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk BBC sakė, kad Maskva bandė iškeisti Ukrainos civilius gyventojus į Rusijos karo belaisvius, nors tai draudžia Ženevos konvencija.
Anot jos, biuras, atsakingas už derybas dėl apsikeitimo belaisviais, atsisakė tą padaryti ir nurodė Rusijai grąžinti pagrobtus Ukrainos civilius.
Daugėja įrodymų, kad nuo vasario mėnesio įsiveržimo į šalį Rusija per sieną prievarta išsivežė daugybę civilių Ukrainos gyventojų. I.Vereščuk teigimu, jie buvo naudojami kaip įkaitai.
„Štai kodėl jie paėmė visus šiuos įkaitus – civilius gyventojus, moteris, vietos tarybų darbuotojus, kad pabandytų jais pasinaudoti“, – sakė ji.
„Mes žinome, kad ten yra daugiau kaip tūkstantis įkaitų – tarp jų beveik 500 moterų“, – kalbėjo ji ir pridūrė: „Mes žinome, kad jie yra kalėjimuose ir ikiteisminio sulaikymo centruose Kurske, Brianske, Riazanėje, Rostove.“
Ukrainos vicepremjerė sakė, kad Rusija taip pat vilkino savo veiksmus, susijusius su civilių moterų išsiuntimu atgal.
„Mes ištraukiame moteris beveik replėmis“, – sakė ji. „Dabar atsisakome surengti mainus, kai sąraše nėra moterų. Taip bandome kaip nors išgelbėti savo moteris ir civilius gyventojus“.
Per naujausius mainus devynios civilės buvo grąžintos su sunkiais sužalojimais, tarp kurių – Rusijoje atliktos amputacijos.
„Per šiuos mainus buvo sunkiai sužeistų žmonių – amputuotos galūnės, sepsis, kiti sunkūs sužeidimai“, – nurodė I.Vereščuk. Jos teigimu, pastebėta ir aiškių kankinimo požymių.
„Istorijos, kurias jie mums papasakojo, yra siaubingos“, – sakė ji.
S.Cichanouskaja: „Mes taip bijome trečiojo pasaulinio karo, bet jis jau vyksta“
00:49
Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja JAV paragino Baltarusijos režimui pritaikyti tokias pat sankcijas, kokios taikomos Ukrainą užpuolusiai Rusijai.
Šią savaitę vykusiuose susitikimuose su JAV valstybės departamento ir Kongreso nariais ji aptarė būsimų sankcijų griežtinimą bei esamų sankcijų spragų šalinimą.
S.Cichanouskaja taip pat sakė, kad pateikė JAV vyriausybei įrodymų apie Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos dalyvavimą Rusijos kare Ukrainoje. Anot jos, tai yra „didžiuliai įrodymai apie raketų paleidimą iš mūsų teritorijos, Rusijos įrangos judėjimą Baltarusijos teritorijoje“.
Opozicionierė sakė nemananti, kad Baltarusijos kariuomenė dalyvavo paleidžiant šias raketas – A.Lukašenka „perdavė“ žemę V.Putinui, kad šis naudotųsi ja kaip nori.
„Tai jau pasaulinis karas. Mes taip bijome trečiojo pasaulinio karo, bet jis jau vyksta“, – sakė ji.
„Tai karas tarp demokratijos ir autokratijos“, – pridūrė opozicijos lyderė.
Penktadienį kalbėdama su žurnalistais A.Cichanouskaja pabrėžė, kad sankcijos Baltarusijos režimui „turi būti tokio pat stiprumo“, kaip ir Rusijai taikomos sankcijos, „bet skirtingos struktūros“, ir turėtų būti nukreiptos prieš valstybinius bankus bei valstybines įmones.
Opozicijos lyderė teigė, kad kalbėjosi su pareigūnais Vašingtone apie tai, kaip „padaryti sankcijas veiksmingesnes, panaikinti likusias spragas, įšaldyti A.Lukašenkos turtą ir blokuoti (Tarptautinio valiutos fondo) jam skiriamus pinigus“.
S.Cichanouskaja sakė siūlanti naudoti antrines sankcijas tokioms spragoms užpildyti.
„Matome, kaip Rusija naudojasi Baltarusija, kad apeitų savo pačios sankcijas“, – sakė ji, pateikdama plieno pavyzdį.
Vis dėlto ji teigė, kad sankcijos smogia A.Lukašenkos režimui, paminėdama, kaip ji apibūdino, pastarosiomis savaitėmis išsiųstus užsienio reikalų ministro laiškus, kuriais siekiama „suartėjimo“.
„Tikiuosi, kad Lukašenkai nepavyks vėl apgauti demokratinių šalių, kaip jis tai darė daug kartų anksčiau“, – sakė ji.
Lenkija sako esanti pasiruošusi saugoti Slovakijos oro erdvę, jei ši atsisakytų sovietinių naikintuvų
23:48 Atnaujinta 23:52
Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas teigia, kad kaimyninė Lenkija yra pasirengusi saugoti Slovakijos oro erdvę, jei šalis nuspręstų nutraukti savo senstančių sovietinių MiG-29 naikintuvų flotilės naudojimą.
Jo kolega iš Lenkijos sakė, kad Lenkijos naikintuvai F-16 galėtų užtikrinti apsaugą iš bazių Lenkijoje. Lenkijos reaktyviniai lėktuvai jau padeda saugoti Baltijos šalis, dalyvaudami NATO oro policijos operacijose.
Tačiau šio pranešimo laikas – po abiejų ministrų susitikimo Bratislavoje – yra svarbus. Kaip rašo BBC, nors aiškiai ir nebuvo pasakyta, tačiau tai leidžia manyti, kad kai kuriuos Slovakijos MIG naikintuvus ketinama siųsti į Ukrainą.
Slovakija jau kurį laiką ieškojo būdų, kaip apsaugoti savo oro erdvę, kol iš JAV bus gautas naujų naikintuvų F-16 užsakymas. Iš viso šalis turi 12 MiG-29 naikintuvų, dislokuotų Sliačo oro pajėgų bazėje didurio Slovakijoje. Vis dėlto, pastebi BBC, jau seniai kyla klausimų dėl jų tinkamumo skraidyti.
Dar 2018-aisiais Bratislava pasirašė susitarimą su Vašingtonu dėl maždaug 18 F-16 naikintuvų pirkimo, tačiau dėl pasaulinio mikroschemų trūkumo jų pristatymas nukeltas iš 2023 m. į 2024 m.
Analitikai teigia, kad Slovakija gali siųsti arba tinkamus skrydžiams lėktuvus, arba orlaivius, kuriuos Ukraina galėtų panaudoti atsarginėms dalims. Ukrainiečių pilotai jau skraido sovietmečio lėktuvais, tačiau, kaip pranešama, Slovakijos MiG'uose yra NATO sistemų, su kuriomis jie gali būti nesusipažinę ir kurias reikėtų pašalinti, kad jos nepatektų į Rusijos rankas, rašo BBC.
Papildoma komplikacija yra ta, kad lėktuvus ore palaiko tik rusų technikų komanda, kuri, kaip teigiama, nepaisant karo, tebėra įsikūrusi Sliače.
J.Bidenas pareiškė užuojautą dėl Ukrainoje žuvusio amerikiečio
23:40
JAV prezidentas J.Bidenas pareiškė užuojautą dėl Ukrainoje kovojusio amerikiečio Willy Josepho Cancelio žūties.
„Tai labai liūdna. Jis paliko mažą kūdikį“, – žurnalistams sakė sakė J.Bidenas.
Kyjive paskelbtas oro pavojus
22:53
Buvusi Ukrainos prezidento atstovė spaudai Julia Mendel tviteryje pranešė, kad Kyjive paskelbtas oro pavojus.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos Donbase susprogdino geležinkelio tiltą su rusiškais vagonais
22:18
Ukrainos kariai susprogdino geležinkelio tiltą per Donecą tarp Limano ir Raihorodoko. Sprogimo metu ant tilto stovėję rusiški geležinkelio vagonai nugarmėjo į upę.
Kaip praneše portalas „Unian“, šiuo tiltu Rusijos pajėgos gabeno įrangą, šaudmenis ir degalus savo daliniams.
JAV Vokietijoje apmoko Ukrainos karius
22:03
JAV pradėjo papildomus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymus kariniuose objektuose Vokietijoje, pranešė šalies Gynybos departamentas.
Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby žurnalistams sakė, kad Ukrainos kariams vedami artilerijos mokymai, taip pat mokymai apie radarų sistemas bei šarvuotąsias transporto priemones.
Pasak jo, Vokietija yra viena iš „maždaug trijų“ vietų, kurias JAV naudoja ukrainiečių mokymams už Ukrainos ribų, tačiau kitų dviejų vietų neatskleidė.
Jis taip pat sakė, kad „didžiąją dalį mokymų“ vykdys Floridos nacionalinė gvardija, kuri mokė ukrainiečius dar prieš Rusijos invaziją.
„Neseniai įvykęs šių Floridos nacionalinės gvardijos narių susitikimas su kolegomis ukrainiečiais, kaip mums sakė, buvo emocionalus susitikimas, atsižvelgiant į stiprius ryšius, kurie užsimezgė jiems gyvenant ir dirbant kartu prieš laikinai išsiskiriant vasario mėn.“, – kalbėjo J.Kirby.
V.Zelenskis: derybų su Rusijos puse sustabdymo rizika yra labai didelė
21:56
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad kad bet kokių derybų su Rusijos puse sustabdymo rizika yra labai didelė.
Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, V.Zelenskis mano, kad svarbiems klausimams spręsti būtinos tiesioginės Ukrainos ir Rusijos prezidentų derybos.
„Delegacijos atstovų dalyvavimas ir dialogas vaizdo formatu yra tam tikro lygio. Jie kalba, kelia tam tikrus klausimus. Bet... jei man rūpi mūsų pusės, mūsų delegacijos, nuomonė, mūsų diplomatų ir derybininkų parengta informacija, nenorėčiau, kad mes vaidintume šiame vieno veikėjo politiniame teatre. Jie ten apie kažką kalba, bet mes žinome, kad viską sprendžia vienas asmuo“, – prezidentą cituoja portalas.
Pentagonas: rusų kampanija Donbaso kontrolei perimti atsilieka nuo grafiko
21:39
Rusijos kampanija, kuria Maskva siekia perimti Donbaso regiono Rytų Ukrainoje kontrolę, vyksta lėtai ir atsilieka nuo grafiko, penktadienį pareiškė vienas Pentagono pareigūnas.
Dėl tvirto Ukrainos karių pasipriešinimo ir atsargumo Rusijai nepavykus užimti Kyjivo Donbase daroma „lėta ir netolygi pažanga“, žurnalistams sakė pareigūnas.
„Mes manome, kad iš esmės jie toliau kuria sąlygas ilgalaikiam, didesniam ir ilgesniam puolimui“, – teigė tas pareigūnas.
Tai apima „doktrininį“ požiūrį, pagal kurį vykdomi oro antskrydžiai ir artilerijos smūgiai Ukrainos pozicijoms, o tik tada bandoma judėti į priekį sausumoje.
Tačiau, pasak pareigūno, šie smūgiai nėra tokie sėkmingi, kaip tikėjosi rusai, ir neverčia ukrainiečių atsitraukti, o tai lemia lėtėjančius laimėjimus sausumoje.
Be to, „jie vis dar šiek tiek baiminasi išeiti iš savo tiekimo linijų. Jie nenori daryti tų pačių klaidų, kurias padarė Kyjive“, sakė pareigūnas.
Todėl „tikrai manome, kad jie atsilieka nuo grafiko ir nuo to, ką bandė pasiekti Donbase“, pridūrė jis.
Minimas pareigūnas sakė, kad Pentagonas mano, jog rusai „bent keliomis dienomis atsilieka nuo to, kur norėjo būti“.
Manoma, kad Rusija mūšio lauke bando suformuoti „žnyples“, kurias būtų galima „uždaryti“ ir apsupti fronto linijoje kovojančius Ukrainos karius.
Mūšio lauko analitikai mano, kad rusų trumpalaikiai tikslai yra užimti teritoriją į rytus nuo įsivaizduojamos linijos tarp Charkivo ir Donecko.
Pentagono duomenimis, šiuo metu Ukrainos rytuose ir pietuose rusai turi 92 bataliono taktines grupes, dar daugiau jų dislokuota Rusijos sienos pusėje.
Tačiau, pasak pareigūno, po didelių nesėkmių pirmosiomis du mėnesius trunkančio karo savaitėmis šios grupės nebūtinai yra viso pajėgumo.
JAV ir sąjungininkės Europoje skubiai siunčia sunkiąją artileriją į Ukrainą, kad padėtų jai gintis, tačiau, atsižvelgiant į dešimčių haubicų perkėlimo logistiką ir būtinybę apmokyti ukrainiečius su jomis dirbti, naujosios įrangos dažnu atveju vis dar nėra fronte ir ji neįtraukta į kovas.
„Gynybai jie gaus daugiau amerikietiškos artilerijos ir instruktorių. Taigi tai gali tapti šiokiu tokiu susišaudymu“, – sakė pareigūnas.
Mariupolio gynėjas kreipėsi į Turkijos prezidentą: „Labai laukiame jūsų pagalbos“
21:37
„Azovstal“ gamyklos 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas Serhijus Volyna kreipėsi į Turkijos prezidentą R.T.Erdoganą prašydamas Mariupolyje įstrigusiems kariams pritaikyti „ištraukimo“ procedūrą ir išgabendi juos į Turkijos teritoriją.
„Turime 600 įvairaus laipsnio traumas patyrusių karių, kuriems labai reikia pagalbos. Su mumis yra civilių, kurie buvo sužeisti ir kuriems taip pat reikia jūsų pagalbos. Šimtai civilių ir dešimtys vaikų taip pat ieško saugumo šioje vietoje. Jauniausiajam yra 4 mėnesiai.
Dabar kreipiuosi į Turkijos žmones ir Prezidentą, prašydamas taikyti mums „ištraukimo“ procedūrą, padaryti viską, kad Mariupolio įgula būtų perkelta į Turkijos teritoriją ir išvesta iš „Azovstal“ su Turkijos saugumo garantijomis. Labai laukiame jūsų pagalbos“, – į Turkijos lyderį kreipėsi jis.
