„Nė vieno racionalaus argumento, kodėl šių ginklų negalima tiekti, tik abstraktūs nuogąstavimai ir pasiteisinimai“, – sakė Dmytro Kuleba.
„Ko bijo Berlynas, bet nebijo Kyjivas?“ – klausė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Iš pradžių nenorėjusi tiekti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai letalios ginkluotės, vėliau Vokietija padidino paramą Kyjivo pajėgoms.
Ukrainai buvo pristatyta nemažai šaudmenų ir raketų leidimo įrenginių, dešimtys zenitinių savaeigių ir haubicų.
Tačiau Kyjivas siekia daugiau ginklų, kad galėtų įtvirtinti pastarojo meto pergales mūšio lauke. Tarp prašomų ginklų yra koviniai tankai „Leopard“.
Berlynas kol kas atsisako nusiųsti kovinių tankų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį sakė, kad jo šalis dėl ginklų tiekimo nespręs viena, nederindama veiksmų su sąjungininkėmis.
Vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht pirmadienį taip pat pabrėžė, kad jokia šalis nėra nusiuntusi Ukrainai vakarietiškos gamybos kovinių tankų.
„Sutarėme, kad Vokietija neveiks viena pati“, – sakė ministrė, per kitą renginį pakartodama O.Scholzo žodžius.
Kancleris akcentavo, kad Vokietija jau „pristatė labai veiksmingų ginklų, šiuo metu keičiančių padėtį mūšio lauke“.
Vokietija „rems Ukrainą, kol to reikės“, pridūrė jis.
Ukraina rugsėjo pradžioje pradėjo kontrpuolimą ir jau atkovojo nemažai teritorijų šalies šiaurės rytuose bei pietuose.