Ar Rusija, besiimdama prieštaringos lyderystės Sirijos kare, gali tokiu būdu spausti Vakarus, kad jie atšauktų sankcijas Rusijai? Ko dar galima laukti iš Vladimiro Putino? Apie tai – pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Leonidu Donskiu ir savaitraščio „Veidas“ vyriausiuoju redaktoriumi Rimvydu Valatka.
– Pone Donski, kaip viešas ir aiškus Rusijos įsitraukimas į karą Sirijoje keičia tarptautinę padėtį?
– Tai, kas vyksta, gali būti traktuojama kaip tam tikras politikos spektaklis, skirtas Rusijos fiasko Ukrainoje pridengti. Akivaizdu, kad Ukrainoje yra visiškai pralaimėta. Ukrainos heroizmas ir Vakarų sankcijos, didžiulis pralaimėjimas viešosios nuomonės sferoje lėmė, kad dabar reikia visa tai uždengti kitu siužetu ir parodyti, kad Vladimiras Putinas tebeturi didelės, reikšmingos valstybės vadovo kompetenciją. Tai yra vidinis viešieji ryšiai ir beprotiška ambicija grįžti prie vieno stalo su galingiausios pasaulio valstybės prezidentu Baracku Obama.
Ukrainos heroizmas ir Vakarų sankcijos, didžiulis pralaimėjimas viešosios nuomonės sferoje lėmė, kad dabar reikia visa tai uždengti kitu siužetu ir parodyti, kad Vladimiras Putinas tebeturi didelės, reikšmingos valstybės vadovo kompetenciją, - teigė L.Donkis.
– Pone Valatka, ką Jūs manote apie tarptautinės padėties pokyčius šiomis dienomis?
– Tiek politikoje, tiek krepšinyje yra baisu žaisti su nemokančiu žaisti ir nemokančiu pralaimėti. Pritariu ponui Donskiui, kad Putinas blefuoja. Neturėdamas kortų, jis bando išlošti. Ukrainoje jis iš tiesų pralošė, bet Rusijos doktrinoje niekada nebuvo pralaimėjimo pripažinimo. Taip, pralaimėjimą Ukrainoje bandoma pridengti įsitraukimu į karą Sirijoje, bet tai labai pavojinga. Sirijoje ir taip jau veikia 7–8 kariuomenės. Ir ateina beprotis, kuris neva bombarduoja „Islamo valstybę“, o pataiko į civilius žmones. Taigi, Putinas atsisėdo prie stalo su prastomis kortomis. Kitoje stalo pusėje kortos taip pat ne pačios geriausios. Dabar svarbiausia, ar Vakarams užteks kantrybės palaukti, kol paaiškės, kad Putinas neturi jokių kortų.
– Pone Donski, iš viešosios informacijos darosi akivaizdu, kad tai nėra joks įsitraukimas į karą siekiant sunaikinti „Islamo valstybę“. Tai yra tiesiog Sirijos prezidento priešų dorojimas nesiaiškinant, kas jie tokie?
– Tai yra mėginimas siųsti žinią, kad Rusija yra supervalstybė, turinti Sirijoje karines bazes, gabaliuką laivyno. Susikryžiuoja du dalykai: Putino narcicizmas ir asmeninė drama, baimė, kad po Basharo al-Assado gali ateiti ir jo eilė, nes visi diktatoriai pralaimi. Putiną labai sukrėtė Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio žūtis, pribloškė Egipto visagalio valdovo Hosnio Mubarako pasitraukimas. Jeigu kristų Assadas, tai Putinui reikštų, kad ateina jo eilė. Todėl jis pasąmonėje palaiko Assadą. O kalbant apie racionalesnę doktriną, rusai turi vienintelę likusią teritoriją ir gali pasakyti Amerikai: štai matote, turite reikalus derinti su mumis, nes čia karo teatras, kuriame ne jūs vieni. Ši beprotiška ambicija kažkiek veikia, tačiau rizika yra didžiulė. Jungtinės Valstijos gali padaryti tai, ką padarė buvusio JAV prezidento Jimmio Carterio administracija. Ji leido Sovietų Sąjungai įsitraukti į pražūtingą karą Afganistane. Jeigu tai dabar pasikartos, šį kartą vargas bus baisus. Tai bus įsitraukimas į karą prieš sunitų pasaulį.
– Rusija labai rizikuoja, nes realiai teturi du sąjungininkus – „Hezbollah“ ir Iraną. O amerikiečių pusėje yra turtingiausios arabų valstybės. Ką apie tai manote?
– (R. Valatka) Šiuo atveju yra greičiau atvirkščiai – Rusija yra Irano sąjungininkė. Irano tikslas – kontroliuoti dujas, rastas Sirijos teritorijoje. Iš esmės ir karas kilo dėl to, pro kur eis dujų vamzdis – per Saudo Arabiją ar Iraną. Taigi, Iranas turi rimtą tikslą, o Rusija yra pagalbinis darbuotojas, šlavėjas. Situacijos palyginimas su įvykiais Afganistane yra geras ir parodantis, kaip tai pavojinga. Tačiau prisiminkime, kad Sovietų Sąjunga į Afganistaną įėjo 1979 metais. Tais laikais ji turėjo galingą armiją, ekonomiką. O dabar Amerikos bendrasis vidaus produktas yra per 18 trilijonų dolerių, o Rusijos – tik 1,2. Jeigu tais laikais Sovietų Sąjungos ir JAV išlaidos gynybai buvo beveik vienodos, tai dabar JAV gynybai skiria 660 milijardų dolerių, o Rusija – apie 85 milijardus. Tai taip pat parodo, kad Putinas blefuoja, esą jam gali užtekti galios kelioms savaitėms, keliems mėnesiams. Galbūt galvojama: „užtempsiu“ karą kaip Ukrainoje. Tačiau akivaizdu, kad ir rezultatas bus kaip Ukrainoje – atėjo savanoriai, sudaužė geriausius rusų tankus ir visa kita. Tada rusams teko netgi nužudyti savo sąjungininkus, kad kiti paklustų Kremliui. Tačiau Sirijoje taip nepadarysi, sunitai to gali nepamiršti 100 metų. Ir pačioje Rusijoje visi musulmonai yra sunitai.
