‣ Kada tikėtis rezultatų?
Tendencijos matysis jau trečiadienio ryte Lietuvos laiku. 2008, 2012, 2016 m. nugalėtojas buvo aiškus tarp 6 ir 10 val. ryto Lietuvos laiku. 2020 m. viskas užtruko ilgiau: žiniasklaida Joe Bideną laimėtoju skelbė tik po keturių dienų (kodėl žiniasklaida, žiūrėkite toliau). Prie to prisidėjo pandemijos laikotarpio vingrybės ir ilgesnis balsų skaičiavimas. Šį sykį skaičiavimo procesas daug kur turėtų būti efektyvesnis.
‣ Kada tikėtis skaičių iš svarbiausių svyruojančių valstijų?
Kadangi valstijų balsavimo ir skaičiavimo metodikos skirtingos, rezultatai neplauks vienodu tempu. Bet, kadangi ir dabar praktiškai žinome 40+ valstijų rezultatą, mums įdomios tik 7-8 valstijos, pastebi L.Kojala.
„Tikėtina, kad jau paryčiais Lietuvos laiku matysime vaizdą Šiaurės Karolinoje ir Džordžijoje. Taip pat pasirodys pirmieji rezultatai iš Pensilvanijos, Viskonsino, Mičigano. Tai leis vertinti tendenciją, ar galime tikėtis greitos kažkurio kandidato pergalės. Juolab, kad Florida, Ohajas ir kitos valstijos jau turės rezultatus – šiose valstijose nugalėtojas nekelia didelės intrigos, bet informacijos suteiks balsų skirtumai ir (jei tokių bus) staigmenos“, – atkreipė dėmesį L.Kojala.
Iki 6-7 val. ryto Lietuvos laiku visų šių minėtų valstijų rezultatai bus daugmaž baigtiniai, jei kažkuris kandidatas įtikinamai pirmaus. Jei viskas vyks balsas į balsą, gali tekti palūkėti, sako politologas.
‣ Kas skelbia laimėtoją?
JAV neturi tiesioginio atitikmens tam, ką mes vadiname VRK. Nes tai valstybė, priklausoma nuo kiekvienos valstijos balsavimo ir taisyklių.
Todėl laimėtoją pirmiausiai skelbs televizijos ir agentūros, skaičiuodamos rezultatus iš skirtingų valstijų. Kadangi prezidentą amerikiečiai renka netiesiogiai (vietoje to kiekviena valstija deleguoja vadinamuosius rinkikus, kurie turėtų balsuoti už toje valstijoje daugiausiai surinkusį asmenį – išskyrus kelias išimtis), šie rinkikai gruodžio 17 d. balsuos savo valstijose. O sausio 6 d. jų balsus turi patvirtinti Kongresas (būtent šio įprastai simbolinio proceso metu 2021 m. prasidėjo Kapitolijaus šturmas).
‣ O kas, jei lygiosios?
„Taip, lygiosios gali būti. Ir tikimybė teoriškai daug didesnė, nei manyti, jog milijonai balsų sukris vienodai tiesioginių prezidentų rinkimų sistemoje.
Vėlgi, kadangi prezidentas renkamas netiesiogiai, iš viso bus 538 rinkikai. Jie gali pasiskirstyti po lygiai: 269:269. Tokiu atveju pirmasis klausimas bus, ar kuris nors iš rinkikų (tai – fiziniai asmenys) nenusižengs savo valstijos balsavimo rezultatui ir neperšoks į kitą pusę (taip gali nutikti ir yra nutikę ne kartą, nors niekada nepakeitė rinkimų baigties; be to, kai kuriose valstijose už tai grėstų rimtos baudos).
Taigi, jei rinkikų bus po lygiai, prezidentą išrinks Atstovų rūmai, viceprezidentą – Senatas. Atstovų rūmuose laimėtoją lems ne balsų suma, o kiekvienos valstijos delegacijų balsai. Taigi, partijoms svarbu, kad jų atstovų būtų daugiau didesniame kiekyje valstijų. Šiuo metu pagal šį rodiklį 26:22 pirmauja respublikonai. Bet viską lemtų jau kita Atstovų rūmų sudėtis, kuri paaiškės tą pačią rinkimų dieną, nes renkamas ne tik prezidentas, bet ir visi Atstovų rūmai bei 1/3 Senato. Tikėtina, kad respublikonai išlaikys pranašumą. O kas jei ir čia bus lygiosios? Tektų balsuoti tol, kol pavyktų susitarti. Sėkmės“, – sako L.Kojala.
‣ Kokio aktyvumo tikėtis?
Apie 80 mln. amerikiečių jau balsavo. Jei atskaitos tašku laikytume 2020 m. rinkimus, toks skaičius yra maždaug pusė tikėtino balsuojančiųjų skaičius.
Procentaliai JAV nuo 2000 m. aktyvumas siekia nuo 54 iki 66 proc. Tiesa, yra du būdai jį skaičiuoti, ir rezultatas skiriasi. Bet gal geriau nesiplėsti, pastebi politologas..
‣ Kas laimės Atstovų rūmų ir Senato rinkimus?
„Situacija trapi. Tikėtina, kad demokratų dauguma Senate nebus išlaikyta ir kontrolę perims respublikonai. O Atstovų rūmuose gali įvykti atvirkščias procesas. Svarbu, jog šių rinkimų baigtį taip pat gali sąlygoti, kuris kandidatas laimės prezidento rinkimus (taigi, geriau mobilizuos sau palankų elektoratą). Jei prezidentui tektų dirbti su oponuojančia partija bent vienuose iš Kongreso rūmų, prezidento galios įgyvendinti savo idėjas – ir, Senato atveju, net paskirti norimus pareigūnus į pozicijas – stipriai komplikuotųsi“, – apibendrino politologas L.Kojala.
