Lietuvos parlamentarų rezoliucija, kritikuojanti Baltarusijos Astravo AE statybas, jau buvo surinkusi reikiamą parašų skaičių, bet dokumento projektą išbraukė darbotvarkę tvirtinantis Nuolatinis komitetas.
Kaip teigė lietuvių delegacijos vadovas, „valstietis“ Virginijus Sinkevičius, tai buvo Švedijos parlamentaro, socialdemokrato Kento Härstedto iniciatyva. Švedo veiksmai pribloškė Lietuvos atstovus.
„Neįtikėtina, kad Rytų blokas rezoliuciją atakavo Šiaurės šalies, kuriai aplinkosauga ir žmogaus teisės yra strateginiai prioritetai, rankomis.
Tai buvo šokas“, – BNS sakė rezoliucijos projektą pateikęs Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Jis taip pat teigė manantis, kad Lietuvos socialdemokratai turėtų aktyviau dirbti su partijos kolegomis kitose šalyse.
L.Linkevičius: „Kad Švedijos pozicija tiek žmogaus teisių Baltarusijoje požiūriu, tiek kitais, išlieka nuosekli, neturiu abejonių.“
Vis dėlto užsienio reikalų ministras L.Linkevičius – diplomatas ir socialdemokratas – 15min teigė „tikrai nemanantis“, kad K.Härstedto poziciją galima tapatinti su visos Švedijos pozicija.
„Parlamentų narių visose šalyse yra įvairių. Neslėpkime, taip yra ir pas mus. Kažin ar to parlamentaro poziciją reiktų priskirti oficialiojo Stokholmo ar net jo partijos nuomonei“, – teigė L.Linkevičius.
Iškart paskambino Švedijos ministrė
„Taip sutapo aplinkybės, – apie K.Härstedto iniciatyvą kalbėjo L.Linkevičius. – Na, yra žmonių, kurie girdi argumentus, yra žmonių, kurie visiškai jų neklauso ar turi išankstinę nuomonę. Sunku kažką pridurti.
Bet kad Švedijos pozicija tiek žmogaus teisių Baltarusijoje požiūriu, tiek kitais, išlieka nuosekli, neturiu abejonių.“
Ministras 15min teigė „šia proga“ sulaukęs skambučio iš Švedijos diplomatijos vadovės Margot Wallström: „Ji irgi aiškino, kad tai tikrai nėra oficiali Švedijos pozicija, kad taip susiklostė aplinkybės. Tai tikrai nėra sistema, o nuo tokių atvejų mes nesame apdrausti.“
Kita vertus, 1994 metais kelto „MS Estonia“ katastrofą išgyvenęs K.Härstedtas, kurį V.Sinkevičius pavadino žinomu dėl prorusiškų pozicijų palaikymo, yra būtent Švedijos valdančiosios – Socialdemokratų partijos narys.
Socdemai po 2014 metų rinkimų Švedijoje yra su žaliaisiais sudarę mažumos vyriausybę. Tad lyg ir logiška manyti, kad K.Härstedto pozicija atspindi Švedijos valdančiųjų pozicijas.
Tiesa, 15min šaltinių teigimu, čia didesnį dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad K.Härstedtas aktyviai dirba Baltarusijos klausimais. 2015 metais jis buvo ESBO misijos specialusis koordinatorius per prezidento rinkimus, o pernai – renkant parlamentą.
Tiesa, palankumą režimui Minske švedo pasisakymuose įžvelgti nelengva – gal labiau nenorą izoliuoti Baltarusiją tokiu metu, kai Aliaksandras Lukašenka manevruoja tarp Vakarų ir Rusijos.
Antai pernai po Baltarusijos parlamento rinkimų K.Härstedtas pareiškė: „Akivaizdu – rinkimai neatitiko tarptautinių standartų. Tai nebuvo laisvi ir sąžiningi rinkimai. Tačiau mes (ESBO delegacija, – red.) kaip niekada anksčiau pajutome, kad jie (Minskas, – red.) nori bendrauti.“
A.Lukašenkos pasiūlymai „nieko nereiškia“
V.Sinkevičius BNS teigė, kad švedas per diskusijas ESBO PA aiškino, esą Astravo AE statyba yra tik dvišalis klausimas. L.Linkevičius sutiko, kad „toks argumentas skamba kaip ir įdomiai“.
„Bet tai vis tiek ne tas atvejis. Branduolinė sauga tikrai nėra dvišaliai reikalai, tai yra regioninis klausimas. Požiūris turėtų būti sisteminis. Tad turime nuosekliai dirbti – nereikia keisti nei taktikos, nei strategijos“, – tikino ministras.
Lietuvos Seimas birželį priėmė rezoliuciją, kuria paragino Estiją, Latviją ir Lenkiją neįsileisti elektros iš nesaugios Astravo AE, kuri statoma 20 km nuo Lietuvos sienos – anot Vilniaus, nesaugiai ir skubotai.
Vis dėlto ne vienas analitikas jau pastebėjo, kad entuziazmo vertinant Astravo elektrinės grėsmę kitoms regiono šalims trūksta.
L.Linkevičius: "Branduolinė sauga tikrai nėra dvišaliai reikalai, tai yra regioninis klausimas. Požiūris turėtų būti sisteminis."
„Na, jei politiškai, tai mano kolegos ministrai visiškai palaiko mūsų poziciją. Kitas klausimas – ko imamasi? Čia ir prasideda: ar jie pasiruošę priimti kokius nors teisinius dokumentus. Čia sustojama – entuziazmo galbūt trūksta.
Politiškai palaikymas yra, ir jis išsakomas viešai. Bet mums to nepakanka, mums reikia konkretesnių žingsnių“, – 15min tvirtino L.Linkevičius.
Trečiadienį Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka kaip tik dar kartą pasiūlė Lietuvai ateityje kartu eksploatuoti netoli šalių sienos statomą Astravo AE.
„Mes manome, kad klausimas politizuotas. Susėskime ir kaip reikiant išspręskime šį klausimą bei jį užbaikime. Ir nebejuokinkim daugiau pasaulio“, – teigė A.Lukašenka, kuris aiškino, kad Minskas niekada nekėlė klausimų dėl Lietuvoje ilgą laiką veikusios Ignalinos AE, nors „patyrė daug neigiamų procesų“.
L.Linkevičius, paklaustas apie tokias Baltarusijos lyderio viliones, nukirto: „Jos nieko nereiškia.“
„To, kas buvo sovietiniais laikais, nereiktų lyginti. Nebuvo nei priežiūros mechanizmų, nei apskritai kas nors klausdavo nuomonės.
Aišku, nors tas projektas – geopolitinis, jis vis tiek turėtų ekonomiškai atsipirkti. O atsipirkti gali tik tuomet, jei baltarusiai ne tik gamins elektrą, bet ir ją eksportuos. Tokiu aspektu, žinoma, Lietuva Baltarusijai reikalinga.
Bet tai niekaip nekeičia mūsų vertinimų. Objektas nuo pat pradžių statomas pažeidžiant visas normas ir direktyvas, tad būtų sunkiai suvokiamas kažkoks jo įteisinimas“, – 15min sakė L.Linkevičius.
Konservatoriai žeria kritiką
Lietuvos užsienio reikalų ministrą pastarąjį pusmetį nuosekliai puola opozicijoje dirbantys konservatoriai.
Metų pradžioje jų lyderis Gabrielius Landsbergis Seime klausė L.Linkevičiaus, ar jis pritartų, kad „Užsienio reikalų ministerija šiandien tampa naujaisiais „Lietuvos geležinkeliais“, turint galvoje įdarbinimus savų, pagalbą partijos bičiuliams, keliones automobiliais“.
Lietuvos užsienio reikalų ministrą pastarąjį pusmetį nuosekliai puola opozicijoje dirbantys konservatoriai.
BNS tada rašė, kad nuo 2004 metų diplomatais be konkursų ir egzaminų tapo iš viso 40 žmonių. L.Linkevičius buvo priverstas gintis ir tikinti nedaręs privilegijų Socialdemokratų partijos nariams.
Be to, į priekaištus dėl savo vadovaujamos ministerijos pasyvumo jis atsakė primindamas Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių – žinia, toli gražu ne geriausių – istorijai svarbų 2010 metų Seimo balsavimą, kai buvo nepritarta pavardžių rašymui nelietuviškais rašmenimis. Tuo metu Vilniuje viešėjo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis.
„Daugelis man primena, kad Vyriausybės narys ponas Audronis Ažubalis nepritarė tam įstatymui. Patikėk, Audroni, tas primenama dar ir šiandien. Tenka prisiminti kaip skaudų puslapį, man dėl to gėda“, – šių metų sausį Seime kalbėjo L.Linkevičius.
Dešinieji Lietuvos diplomatijos vadovą puolė ir vėliau, kai kovo mėnesį Užsienio reikalų ministerija esą neskubėjo sureaguoti į protestus ir šimtus areštų Rusijoje, kur dešimtyse miestų vyko opozicijos aktyvisto Aleksejaus Navalno organizuotos demonstracijos.
Praėjus daugiau nei parai po įvykių Rusijoje ministerija pasmerkė protestų malšinimus, bet G.Landsbergis Alfa.lt jau buvo pareiškęs, kad L.Linkevičiaus vadovaujama institucija tyli „gėdingai ir nepateisinamai“.
Ministras: kivirčai tik padeda Minskui
Dabar, dėl Lietuvai nepalankių įvykių ESBO PA metu, priekaištų ministrui mažiau, bet jie vis tiek matyti. Kaip jau minėta, L.Kasčiūnas patarė socialdemokratams aktyviau dirbti su kairiaisiais kitose šalyse – šiuo atveju Švedijoje.
Be to, šis konservatorius savo feisbuko paskyroje, atsakydamas į pastabą, kad „buvote namų darbų nepadarę“, parašė: „Gera pastaba, bet ne tuo adresu“.
Ar adresas – Lietuvos užsienio reikalų ministerija? L.Linkevičius, kalbėdamas su 15min, priminė, kad „pajėgumai kaip tik sustiprinti“: šiemet sausį diplomatas Darius Degutis buvo paskirtas ambasadoriumi ypatingiems pavedimams darbui Astravo AE klausimais.
„Tai vyko ir vyks, – taip opozicijos kritiką pakomentavo ministras. – Jau ne kartą sakiau, kad yra dalykų, dėl kurių galime visaip kandžiotis, bet yra temų, ties kuriomis reikia susivienyti. Būtina veikti vieningai.
Jei pradėsime tarpusavyje – noriu pabrėžti, kad be jokios priežasties – stumdytis, tuomet tik padėsime savo oponentams.“
L.Linkevičiaus teigimu, baltarusiai ir visas vadinamasis Rytų blokas kaip tik ir teigia, kad su Astravo AE viskas gerai, kad viskas techniškai tvarkinga, kad triukšmas kyla tik dėl Lietuvos vidaus politikos problemų.
„Jie važiuoja į Briuselį ir aiškina būtent taip. Tai jei norime jiems padėti, galime ir toliau tokiais pareiškimais svaidytis. Jie galėtų susivokti, bet čia jau mūsų kolegų pasirinkimas, kam padėti“, – 15min sakė ministras.
