L.Ševcova: desperatiška Rusija nori Amerikos dėmesio ir J.Bideno pergalės

Garsi kremlinologė Lilija Ševcova leidinyje „New Times“ konstatuoja, kad vis didesnei pasaulio daliai Amerika nebėra jo centras. Bet analitikė pripažįsta, kad Rusija – vis dar amerikocentristinė, nes Maskvai Amerikos svarba ir jos lyderių manymas, kad priešprieša su Kremliumi yra kertinė, yra patvirtinimas, jog kovoja dvi pasaulinės galybės.
Lilija Ševcova
Lilija Ševcova / wikimedia.org nuotr.

„Dialogas su Amerika ar konfrontacija su Amerika – šis klausimas išlieka sisteminiu faktoriumi Rusijos valstybės egzistavimui. Kremliui svarbu, kad Rusija Amerikai išliktų svarbiausiu geopolitiniu iššūkiu, kuris nebūtų ignoruojamas“, – rašo L.Ševcova.

Ekspertės teigimu, Maskva, demonstruodama galią, negali kliautis vėl dominavimu prieš mažesnes kaimynines šalis – esą Rusijos vadovybei reikia pritraukti galingiausios pasaulio šalies dėmesį, o ta šalis geriau jau būna JAV nei Kinija, nes Kremliaus ir Pekino santykiai nėra stabilūs.

„Bet karti ironija yra tai, kad Amerika yra pavargusi. JAV nori trauktis iš daugybės tarptautinių organizacijų ir mažina dėmesį Rusijai“, – pastebi L.Ševcova.

Esą tai sukuria vakuumą, kurį gali užpildyti Kinija – tik to nenori pati Maskva. Būtent dėl to Rusija desperatiškai stengiasi pritraukti Vašingtono dėmesį ir priversti JAV mąstyti apie Rusiją bei taip pateisinti pastarosios kaip galingos valstybės statusą.

L.Ševcova: vietoj JAV ir Rusijos dvipolio turime prasidedantį Amerikos ir Kinijos tango.

„Aišku, Rusija susidurtų su problemomis, jei JAV rimtai ja užsiimtų, nes galios balansas tikrai nėra lygus. Bet Amerika pradėjo ignoruoti Rusiją. Vašingtonas net nereaguoja į Rusijos iniciatyvas!

Vietoj JAV ir Rusijos dvipolio turime prasidedantį Amerikos ir Kinijos tango“, – teigia L.Ševcova.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Pasak ekspertės, Rusijai lieka galimybė kalbėtis su Vokietija ir Prancūzija. Tačiau tai Kremliaus elitui, manančiam, kad atstovauja didžiai galiai, kuri ilgą laiką lygiomis teisėmis derėjosi su JAV, prilygtų savižudybei.

„Dvišalių santykių blėsimas darko Kremliaus matomą Rusijos viziją, kurią valdžia perša ir rusams.

Tiesa, yra įtakingų grupių, kurios jau labai ilgai bando priversti Vašingtoną matyti Rusiją kaip pagrindinę grėsmę Amerikai – esą reikia arba su ja bendradarbiauti, arba jai taikyti sankcijas ir kitas sulaikymo priemones“, – tvirtina L.Ševcova.

Jos teigimu, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas puikiai supranta, kad be JAV Rusija nė negalėtų pretenduoti į pasaulio galios statusą: „Būtent todėl jis neseniai paragino atnaujinti dvišalį dialogą. Bet JAV neatsakė, o tai kelia grėsmę Kremliaus pozicijoms.“

L.Ševcova daro išvadą, kad V.Putinas dabar viliasi, jog JAV prezidento rinkimus laimės demokratas Joe Bidenas. Rusijos lyderis esą tikisi, kad J.Bideno administracija skirs daugiau dėmesio Maskvai – o to V.Putinui ir reikia.

„Žinoma, Kremlius nenori, kad Amerika grįžtų prie mesianizmo, kad ji vėl imtų dominuoti pasaulyje. Rusija tenori neleisti Vašingtonui jos ignoruoti tokiu metu, kai amerikiečiai vis daugiau dėmesio skiria kylančiai Kinijai“, – rašo analitikė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų