Į antrąją savo diskusiją susirinkęs Briuselio lietuvių debatų klubas filosofą ir Europos Parlamento narį pasikvietė tam, kad aptartų pasekmes, kurias pasaulis ir Lietuva išgyvena praėjus 20 metų nuo didžiojo istorijos lūžio – Šaltojo karo pabaigos.
Diskusijos pradžią ir pabaigą įrėmino L.Donskio sudainuoti „The Beatles“ kūriniai. Pasak profesoriaus, „The Beatles“, „Pink Floyd“ ir, apskirtai, rokas, už geležinės uždangos likusiai Rytinei Europai simbolizavo maištą. „Ir tas Rytuose sukilęs maištas neįtikėtinai lengvai nušlavė šitokio agresyvumo valstybę Tarybų Sąjungą“. Todėl 1989-uosius L.Donskis vadina „Annus Mirabilis“ (liet. – stebuklų metais). „Įvyko toks lūžis, kad ne visi jį gali suvokti. Tų išgyvenimų būtų užtekę dviems, trims gyvenimams – o visą tai turėjo išgyventi viena karta“.
Diskusijos dalyviai |
Nors nuo Berlyno sienos griūties praėjo jau 20 metų, L.Donskis diskusijos dalyviams siūlė per anksti neatsipalaiduoti: „Mes dar nepatyrėme visų Tarybų Sąjungos subyrėjimo pasekmių. Imperijų griuvimai yra sukrečiantys ir nebūna tokie lengvi... Mūsų dar laukia smūgiai, mūsų dar laukia ta karti taurė, kurią turėsime išgerti“.
Profesorius argumentavo, kad per pastaruosius 20 metų Europoje nebeliko politinių ir ekonominių sienų, tačiau mentalinės sienos ir naujos sienos iškilo pačioje Lietuvoje, visuomenės viduje, o „Berlyno siena“ pasistūmėjo toliau į Rytus.
Diskusijos dalyvių paklaustas apie asmenybių įtaką istorinių įvykių tėkmei, prof. L.Donskis konstatavo, jog ne stiprios, o būtent – silpnos – asmenybės suvaidino didelį vaidmenį baigiant Šaltąjį karą. „Tegyvuoja silpnumas!“, ironiškai reziumavo L.Donskis. – „Jeigu M.Gorbačiovas būtų buvęs stipresnis – galėjo viskas baigtis kitaip. Būtent jo silpnumas ir neryžtingumas mus išgelbėjo“.
Laikotarpis po Berlyno sienos griuvimo Lietuvai, anot L.Donskio, buvo laimingas: Lietuva turėjo tikslą, galėjo didžiuotis savimi. „Lietuviai buvo patys drąsiausi, vieninteliai išdrįsę mesti Tarybų Sąjungai pirštinę. Lietuva sėkmingai pasinaudojo geopolitiniais lūžiais – žinojo, ko nori ir greitai integravosi į Vakarų struktūras“. Tačiau, pasak filosofo ir politiko, nesugebėjimas suformuluoti naujų strateginių užduočių šiandieną Lietuvai yra didžiulė bėda. „Sprendžiam netikras problemas, kurias prisifantazuojam, prisigraibstome iš laikraščių – kad ir problemą, jog neva musulmonai, Turkijai įstojus į ES, užpuls Lietuvą. Na, kam mes ten rūpime? Simuliacinė tikrovė Lietuvoje yra akivaizdi“.
„Kodėl estams sekasi geriau?“. Šis diskusijoje nuskambėjęs klausimas publiką sujaudino labiausiai. Pasak L.Donskio, kuriam teko dirbti šioje šalyje, estai save gina ir savo atžvilgiu yra pozityvesni – jie turi nedidelės šalies savimonę, tuo tarpu lietuviai mano esą didesni nei iš tikrųjų. „Ar galite įsivaizduoti, estą sakantį, jog Estija – regiono lyderė? Tikriausiai ne. Tuo tarpu lietuviai, vargu, ar suvokdami savo geopolitinę vietą, nori jaustis lygiaverčiai su lenkais“.