„Rystad Energy“ analizė rodo, kad naujoji „Gazprom LNG Portovaja“ suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gamykla, esanti į šiaurės vakarus nuo Sankt Peterburgo, kasdien išmeta apie 4,34 mln. kubinių metrų dujų.
Šią vasarą pirmieji liepsnojančius fakelus pastebėjo Suomijos pasienio regiono gyventojai.
-
Brangstant gamtinėms dujoms, „Achema“ laikinai stabdo gamyklos veiklą
-
Ekonomistas: dujų pigimo tendencijų nematyti, vienintelis kelias – mažiau vartoti
-
Šaltiniai Maskvoje: Vladimiras Putinas tikisi Europos valią palaužti šią žiemą
-
Šveicarija planuoja gamtinių dujų poreikį artėjančią žiemą sumažinti 15 proc.
-
Europoje gamtinių dujų kainos trečiadienį perkopė 300 eurų už megavatvalandę ribą
-
Norvegija perėmė iš Rusijos pagrindinės dujų tiekėjos ES titulą
-
JK gyventojų laukia beveik dvigubai didesnės sąskaitos už elektrą ir dujas
Gamykla yra netoli kompresorių stoties, esančios dujotiekio „Nord Stream 1“, kuriuo dujos jūros dugnu transportuojamos į Vokietiją, pradžioje.
Tiekimas šiuo vamzdynu sustabdytas nuo liepos vidurio. Rusai tai aiškina techninėmis problemomis, tačiau Vokietija teigia, kad tai politinis žingsnis, kurio imtasi reaguojant į Vakarų sankcijas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Tačiau jau birželio mėn. stebėtojai pastebėjo, kad jėgainės gaminamos šilumos kiekis gerokai padidėjo – tikriausiai dėl dujų deginimo.
Toks dujų pertekliaus šalinimo būdas įprastas naftos perdirbimo gamyklose. Paprastai tai daroma dėl techninių ar saugumo priežasčių. Vis dėlto čia sudeginimo mastas ekspertams buvo netikėtas.
„Niekada nesu mačiusi, kad SGD gamykloje būtų deginama tiek dujų, – sako Majamio universiteto Ohajuje palydovinių duomenų ekspertė daktarė Jessica McCarthy. – Birželio mėnesį pastebėjome didžiulį blyksnį, kuris neišnyko ir išlieka toks pat neįprastai aukštas.“
Vokietijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Miguelis Bergeris BBC sakė, kad Europos pastangos mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų „daro didelį poveikį Rusijos ekonomikai“. „Jie neturi kur kitur parduoti savo dujų, todėl turi jas deginti“, – svarstė jis.
Markas Davisas yra bendrovės „Capterio“, kuri ieško būdų, kaip išvengti papildomų dujų deginimo, generalinis direktorius. Jis teigia, kad milžiniška liepsna netoli Sankt Peterburgo atsirado neatsitiktinai ir tikėtina, kad sprendimas deginti dujas buvo priimtas dėl operatyvinių priežasčių. „Dažnai operatoriai visais įmanomais būdais stengiasi išvengti gamybos sustabdymo, nes baiminasi, kad ją pradėti gali būti techniškai sudėtinga arba brangu. Tikriausiai taip nutiko šiuo atveju“, – sakė jis BBC.
Kiti ekspertai mano, kad tai susiję su techniniais sunkumais, su kuriais susidurta dėl didelio dujų kiekio, tekančio „Nord Stream 1“ dujotiekiu. „Gazprom“ galbūt ketino šias dujas naudoti SGD gamybai naujoje gamykloje, tačiau, kaip spėjama, bendrovė susidūrė su problemomis jas perdirbant, todėl dabar saugiausia jas sudeginti.
Tai taip pat gali būti prekybos sankcijų, kurias Europa įvedė Rusijai dėl invazijos į Ukrainą, rezultatas. „Toks ilgalaikis deginimas gali reikšti, kad jiems trūksta tam tikros įrangos, – sako Suomijos LUT universiteto energetikos profesorius Esa Vakkilainenas. – Dėl prekybos sankcijų Rusija negali gaminti aukštos kokybės vožtuvų, reikalingų naftos ir dujų perdirbimui. Galbūt kai kurie vožtuvai yra sugedę ir jie negali jų pakeisti“.
„Gazprom“, kuriai priklauso gamykla, neatsakė į BBC prašymus pakomentuoti.
Mokslininkai teigia, kad kiekviena diena, kai dujos deginamos, didina sąnaudas ir pasekmes aplinkai. „Nors tikslios deginimo priežastys nežinomos, deginamų dujų kiekis, išmetamų teršalų kiekis ir vieta akivaizdžiai primena, kad Rusija dominuoja Europos energijos rinkose, – sako “Rystad Energy„ analitikas Sindre Knutssonas. – Žinutė negali būti aiškesnė: Rusija galėtų sumažinti energijos kainas per vieną dieną, jei tik panorėtų. Dujos, kurios kitu atveju būtų tiekiamos „Nord Stream 1“ arba alternatyviais dujotiekiais, yra deginamos.“
Panaikinus karantino apribojimus, įvestus koronaviruso pandemijos metu, energijos kainos visame pasaulyje šoktelėjo. Staiga visiems prireikė didelių energijos kiekių, todėl tiekėjai atsidūrė beprecedentėje padėtyje.
Šių metų vasario mėnesį, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kainos vėl pakilo. Europos vyriausybės pradėjo ieškoti būdų, kaip sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, kuri anksčiau tiekė 40 proc. ES suvartojamų dujų.
Todėl išaugo alternatyvių šaltinių dujų kaina. Kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Ispanija, jau imasi degalų taupymo priemonių.
Kartu ekspertai primena, kad deginti dujas yra daug geriau nei tiesiog išleisti metaną, kuris yra pagrindinė gamtinių dujų sudedamoji dalis ir stiprus klimato atšilimo veiksnys. Rusija gana dažnai taiko šį būdą: Pasaulio banko duomenimis, šalis užima pirmąją vietą pasaulyje pagal dujų deginimą.
Tačiau be to, kad kasdien į atmosferą iš Portovajos deginimo įrenginio išmetama apie 9 000 tonų CO2, yra ir kitų rimtų problemų, susijusių su šiuo įrenginiu, įskaitant didelius suodžių kiekius, susidarančius dėl dujų deginimo.
„Dujų deginimas Arkties platumose kelia ypatingą pavojų, nes išmetami suodžiai keliauja į šiaurę. Ten jis nusėda ant sniego ir ledo ir labai pagreitina tirpimą, – sako Karletono universiteto (Kanada) profesorius Matthew Johnsonas. – Remiantis kai kuriais plačiai cituojamais dokumentais, deginimas jau dabar yra pagrindinis suodžių nusėdimo Arktyje šaltinis. Todėl bet koks deginimo padidėjimas šiame regione yra ypač nepageidautinas“.
