Kinija, kuri demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, Lai Ching-te vadina pavojingu separatistu, kuris, jos nuomone, šiai savivaldžiai salai atneš tik karą ir nuosmukį.
Per ceremoniją, kurią atidžiai stebės Kinija ir Jungtinės Valstijos, pagrindinės salos partnerės ir ginklų tiekėjos, Lai Ching-te pakeis kadenciją baigiančią prezidentę Tsai Ing-wen (Cai Ingven).
Klestintį demokratišką Taivaną, kuriame gyvena 23 mln. žmonių, nuo komunistų valdomos Kinijos skiria vos 180 kilometrų sąsiauris.
Per aštuonerius Tsai Ing-wen valdymo metus Pekinas sustiprino karinį ir diplomatinį spaudimą Taivanui, reaguodamas į tai, kad jos Demokratinės pažangos partija (DPP) nepritaria Kinijos pretenzijoms į salą.
Lai Ching-te, priklausantis tai pačiai partijai, anksčiau save yra apibūdinęs kaip „pragmatišką nepriklausomybės šalininką“.
Pastaraisiais metais Lai Ching-te ir DPP sušvelnino ankstesnę retoriką, kuria buvo reikalaujama oficialios nepriklausomybės, argumentuodami, kad, kadangi Taivanas jau turi savivaldą, nėra reikalo skelbti deklaraciją, kuri tik įsiutintų Pekiną.
Tarptautinės krizių grupės vyresnioji analitikė Kinijos klausimais Amanda Hsiao (Amanda Siao) teigė, kad, atsižvelgiant į didelę riziką, Lai Ching-te greičiausiai „laikysis atsakingos savo pirmtakės politikos“.
Jo inauguracinėje kalboje tikriausiai bus ieškoma užuominų, nurodančių, kaip jis spręs šiuos sudėtingus santykius.
Lai Ching-te ne kartą kreipėsi į Pekiną, rodydamas norą atnaujinti aukšto lygio ryšius, kuriuos Kinija nutraukė Tsai Ing-wen pradėjus eiti pareigas.
„Stengsimės išsaugoti status quo abiejose pusėse“, – gegužės 14 dieną aukščiausiojo lygio susitikime demokratijos klausimais sakė Lai Ching-te.
„Neatmetu dialogo su Kinija pagal abipusės pagarbos, abipusės naudos ir orumo principus be jokių išankstinių sąlygų“, – pridūrė jis.
Tikimasi, kad inauguracijoje dalyvaus aštuonių valstybių vadovai ir apie 50 užsienio delegacijų, taip pat ir iš Jungtinių Valstijų ir Kanados, taip parodydami paramą salos demokratijai.
Kinijos pretenzijos
Ginčas tarp Pekino ir Taibėjaus kilo dar Kinijos pilietinio karo, kuris baigėsi 1949 metais, laikais, kai Mao Zedongo (Mao Dzedongo) komunistų pajėgos nugalėjo Chiang Kai-sheko (Čiang Kaišeko) nacionalistus.
Nacionalistai pabėgo į Taivaną ir pareiškė valdantys visą Kiniją, o Pekinas savo ruožtu pareiškė pretenzijas į salą.
Kinijos Taivano reikalų biuras, kuris sprendžia sąsiaurio klausimus, trečiadienį pareiškė, kad visada „ryžtingai priešinosi Taivano nepriklausomybei“.
„Taivano nepriklausomybė ir taika sąsiauryje nesuderinami kaip vanduo ir ugnis“, – sakė atstovas spaudai Chen Binhua (Čen Binhua).
Kinija demokratinį Taivaną jau dešimtmečius laiko savo teritorijos dalimi ir yra sakiusi, kad vieną dieną jį susigrąžins, prireikus – jėga.
Kinų prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie tai, kad Taivano „susijungimas“ su Kinija yra neišvengiamas.
Aplink Taivaną beveik kasdien pastebimi Kinijos kariniai lėktuvai, dronai ir laivai.
Didėjantis Kinijos aktyvumas reiškiant pretenzijas dėl Taivano ir Pietų Kinijos jūros kelia susirūpinimą dėl galimo karinio konflikto, į kurį gali būti įtrauktos Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės.
Daugelis baiminasi, kad regioninis karas sugriautų pasaulio ekonomiką.
Taivanas yra įsikūręs prie Pietų Kinijos jūros ir Ramiojo vandenyno – prie svarbiausio tarptautinės prekybos maršruto. Be to, jis yra pagrindinis puslaidininkinių mikroschemų, kurios vadinamos šiuolaikinio pasaulio gyvybine jėga, tiekėjas.
Taivanas ir Kinija diplomatinėmis priemonėmis vilioja sąjungininkus Ramiojo vandenyno regione, siūlydami dosnius pagalbos paketus ir paramą žemės ūkio ir švietimo plėtrai.
Šiuo metu Taivaną visiškai pripažįsta tik 12 šalių, įskaitant Vatikaną, o Kinija nepalaiko santykių nė su viena Taibėjų pripažinusia šalimi.
Sausį Lai Ching-te laimėjus rinkimus, mažytė pietinė Ramiojo vandenyno valstybė Nauru nutraukė diplomatinius ryšius su Taivanu ir pasirinko palaikyti diplomatinius santykius su Kinija.
Taip pat pastebėta, kad nuo rinkimų kasdienių kibernetinių atakų, nukreiptų prieš salos vyriausybines įstaigas, padaugėjo nuo 1 iki 2,5 milijono.
„Tai pavojinga“
Lai Ching-te taip pat turės įveikti įvairius vidaus politikos iššūkius, didėjant nusivylimui DPP.
Nors per praėjusius rinkimus partija laimėjo precedento neturinčią trečią kadenciją, ji prarado daugumą parlamente.
Atlyginimams stagnuojant ir didėjant pragyvenimo išlaidoms, kai kurie rinkėjai yra nusivylę, kaip DPP žiūri į santykius su Kinija.
„Tai pavojinga“, – naujienų agentūrai AFP sakė 66-erių pensininkas Chou-ta Chungas (Čouta Čungas) apie Lai Ching-te politiką Kinijos ir Jungtinių Valstijų atžvilgiu.
„DPP per daug dėmesio skiria Jungtinėms Valstijoms [...] reikia rasti pusiausvyrą tarp abiejų pusių“, – teigė jis.
