Antrasis gali būti jos vyresnis brolis, mėtantis akmenis į policininkus, atvykstančius jos sulaikyti. Nušauti jį? Tikiuosi, kad ne – ypač dėl to, kad tokio incidento medžiaga būtų be perstojo sukama visuose Kremliaus žiniasklaidos kanaluose.
Tuo tarpu Kremliaus rėmėjai „Naktinių vilkų“ baikerių gauja mėgina prasibrauti pro sieną į Narvą – neginkluoti, tačiau jų yra daug.
Pavojingų chemikalų debesis slenka į Rusiją, rusų ugniagesius atlydi policija, jie reikalauja būti praleisti į nelaimės vietą, kad galėtų gesinti gaisrą.
Tuo pat metu Talino geležinkelio stotyje per piko valandą nugriaudi sprogimas, kyla panika ir chaosas, anonimai telefonu pranešinėja apie sprogmenis kitose vietose.
Benzovežis patenka į neaiškią avariją vos pravažiavęs Luhamaa pasienio punktą ir užsidega. Pavojingų chemikalų debesis slenka į Rusiją, rusų ugniagesius atlydi policija, jie reikalauja būti praleisti į nelaimės vietą, kad galėtų gesinti gaisrą.
Estijoje policijos ir sienos apsaugos tarnyboje dirba kiek mažiau nei 6 tūkst. pareigūnų, jie išbarstyti po visą šalį. Kai kurie atostogaus, kai kurie sirgs. Kaip greitai jie gali sulaukti pastiprinimo? Ar reikėtų dislokuoti karius? Jeigu taip, tai kokiu tikslu? Karinio atsako davimas būtų vargiai pateisinamas tokioje situacijoje.
Taip pat neaiškus ir NATO vaidmuo. Net jeigu ši situacija ir būtų laikoma tokia, dėl kurios turėtų padėti aljansas, jis ne ką geriau pasiruošęs nekarinėms operacijoms nei pati šalis. Be to, lenkų ir amerikiečių kariai, stojantys prieš riaušininkus Estijoje, būtų dar vienas saldainis propagandistams Maskvoje.
Šis pavyzdys taikomas ne konkrečiai Estijai, kuri turi pavyzdinę istoriją, kaip tvarkytis su naujais iššūkiais, ir kurios dauguma rusakalbių gyventojų – lojalūs piliečiai.
Taip pat šis scenarijus neskirtas sumenkinti NATO kariniam vaidmeniui užtikrinant suverenumą šalių, kurios pačios negalėtų apsiginti nuo priešiško kaimyno.
Atsakymas – „hibridinė gynyba“
Šis pavyzdys skirtas tam, kad pabrėžtų, jog Europai kyla grėsmė dėl konflikto, kurio nepadės išspręsti karinė jėga.
Kariai dažnai yra paskutiniai, o ne pirmieji – jie pasirodo tik tada, kai nepavyksta laimėti politinėmis, ekonominėmis priemonėmis. Vietoj to, kad dėmesį skirtų kovai ir pergalei paskutiniame etape, NATO ir jos valstybės narės turėtų skirti daugiau jėgų tam, kad reikalai niekada nepakryptų tokios situacijos link.
Kitaip sakant, reikia „hibridinės gynybos“, kuri, kaip ir hibridinis karas, apjungia karinius, politinius, žvalgybos ir kitus instrumentus, ir su kuria galima laimėti šiuos naujo modelio konfliktus idealiu atveju neiššovus nė šūvio.
Tai reiškia – policijos pajėgos, kurios yra adekvačios, gerai apmokytos, profesionalios ir aukštos moralės, ir kurios geba efektyviai susitvarkyti su tikrais ar dirbtinai sukurtais protestais. Riaušių kontrolė yra specializuota sritis, ir policija šiandien turi ne tik apsiginkluoti grėsminga apranga ir įranga, tačiau pareigūnai turi būti puikiai ištreniruoti stovėti prieš įsiaudrinusią minią ir nei atsitraukti, nei sureaguoti neadekvačiai.
