Gynybos sekretoriaus pareigas einantis Patrickas Shanahanas prieš savo iš anksto neskelbtą kelionę pareiškė, kad norėtų iš pirmų lūpų išgirsti, kokios pažangos pasiekė Irakas kovoje su likusiais džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojais. Jis taip pat susitiks su premjeru Adeliu Abdul Mahdi.
Sekmadienį išvykdamas iš Vašingtono P.Shanahanas atsisakė patvirtinti, ar siūlys vykdyti Irake papildomų specialiųjų pajėgų operacijų ir taip iš esmės kompensuoti už JAV karių išvedimą, turintį prasidėti ateinančiomis savaitėmis.
Praėjus 16 metų po JAV įsiveržimo į Iraką ir jo tuomečio lyderio Saddamo Husseino nuvertimo, JAV iki šiol tebelaiko šioje šalyje maždaug 5 200 karių, apmokančių vietos saugumo pajėgas ir jas konsultuojančius.
Amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau šį mėnesį supykdė irakiečius pareiškęs, kad JAV kariuomenė turėtų iš savo pozicijų Irake stebėti kaimyninį Iraną. Tai nėra oficiali Vašingtono misija Irake, taigi, šalies pareigūnai pareiškė, kad D. Trumpo siūlymas pažeistų Irako konstituciją.
JAV prezidentas taip pat suerzino irakiečių politikus savo pareiškimu, kad norėtų palikti kontingentą Irake ir esant poreikiui naudoti jį kaip placdarmą kovai su ekstremistams Sirijoje, iš kurios artimiausiomis savaitėmis ruošiamasi išvesti 2 000 tūkst. JAV karių.
Irake užsienio šalių įtakos ribojimas tapo aktualiu klausimu po pernai įvykusių parlamento rinkimų, per kuriuos daug vietų užsitikrino Irano palaikomi šiitų politikai. Tuo pat metu reikšmingai padidėjo ir šiitų sukarintų organizacijų, pastaruoju metu kovojusių su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), įtaka.
Tvyrant šiai politinei įtampai P.Shanahanas pirmą kartą lankosi Irake. Jis buvo paskirtas laikinuoju Pentagono vadovu, gruodį iš gynybos sekretoriaus pareigų atsistatydinus Jamesui Mattisui. Kol kas neaišku, ar D.Trumpas sieks, kad Senatas oficialiai patvirtintų P.Shanahano kandidatūrą šiam postui.
Pirmadienį P.Shanahanas lankėsi Afganistane, kur jis susitiko su JAV kariais ir prezidentu Ashrafu Ghani, Vašingtonui stengiantis įtikinti Talibaną pradėti taikos derybas su Kabulu. D.Trumpas užsiminė, kad norėtų po 18 metų besitęsiančio karo grąžinti kariškius namo, tačiau P.Shanahanas neigia gavęs nurodymą išvesti pajėgas.
Nors Afganistano karas yra ilgiausias konfliktas per Amerikos istoriją, operacijos Irake pareikalavo daugiau amerikiečių gyvybių. Prezidentas Barackas Obama 2011 metų gruodį išvedė karius iš Irako, bet 2014 metais nusiuntė atgal mažesnį kontingentą, IS kovotojams įsiveržus iš kaimyninės Sirijos ir užėmus didelę dalį vakarinio ir šiaurinio Irako.
Žlugus džihadistų paskelbtam „kalifatui“, kuris anksčiau apėmė maždaug po trečdalį Irako ir Sirijos, IS kontroliuojama teritorija dabar sumažėjo iki kelių anklavų rytų Sirijoje, kur likę džihadistai ginklų dar nesudėjo.
D.Trumpas kol kas viešai neragino išvesti karių iš Irako, nors dažnai vadina 2003 metais surengtą invaziją didžiule klaida ir kartą pareiškė, jog JAV turėjo pasiimti Irako naftą kaip kompensaciją už tai, kad likvidavo Saddamą Husseiną.
