Susitikime dalyvavusieji Rita Bakanaitė, Rūta Bakanaitė, Lina Butkevičienė, Darius Grigaliūnas, Anna Kusnir, Vaiva Mašidlauskienė, Edita Selvenytė ir Evelina Simanavičiūtė yra iš tų 700 laimingųjų, kurie sėkmingai įveikė konkursą ir įgijo teisę 5 mėnesius stažuotis ES institucijose. Pasak susitikime dalyvavusiųjų, konkursas buvo nelengvas – net 14 tūkst. asmenų buvo pateikę savo kandidatūras.
Pasak susitikime dalyvavusiųjų, konkursas buvo nelengvas – net 14 tūkst. asmenų buvo pateikę savo kandidatūras
Kadangi ES institucijos siūlo įvairaus pobūdžio stažuotes studentams, absolventams ir jauniesiems specialistams, kasmet šios stažuotės susilaukia vis didesnio susidomėjimo tarp jaunų žmonių. Susitikime su europarlamentare dalyvavę stažuotojai atlieka penkių mėnesių praktiką, vieni – Europos Komisijos nario A. Šemetos biure, kiti – EK generaliniuose direktoratuose, tokiuose kaip DG ECHO (humanitarinė pagalba ir civilinė sauga), DG SANCO (sveikata ir vartotojų reikalai), DG CONNECT (ryšių tinklai, turinys ir technologijos), DG MOVE (transportas ir mobilumas), taip pat EK Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomojoje įstaigoje, EP Komunikacijų direktorate.
Būdami aktyvūs ir domėdamiesi ES institucijomis ne tik profesine prasme, siekdami pažinti ir pagilinti supratimą apie Europos Parlamento veiklą, kompetencijas, funkcijų pasidalijimą, europarlamentarų darbo užkulisius, susitikimo dalyviai diskutavo su Europos Parlamento nare L. Andrikiene apie Europos Komisijos ir Europos Parlamento veiklų sąsajas, šių dviejų ES įstaigų partnerystę, Lietuvos europarlamentarų politinį svorį sprendimo priėmimo procesuose ir su tuo susijusius iššūkius, neformalios komunikacijos, bendravimo svarbą, lobistų ir lobizmo įtaką europarlamentarų veiklai. Taip pat buvo aptarti Lietuvos pirmininkavimo rezultatai, Lietuvos aktualijos (euro įvedimas) ir kita.
„Europos Parlamentas – milžiniška institucija, apimanti daugybę skirtingų interesų ir veiklos sričių. Visko aprėpti neįmanoma. Lietuvos atstovų Europos Parlamente yra tik dvylika, kai vokiečių – 99, britų – 73, todėl mums tenka dirbti dar intensyviau“, – teigė europarlamentarė. „Neretai sulaukiame klausimų – kam Jūs, Lietuvos europarlamentarai, atstovaujate Europos Parlamente – savo valstybei Lietuvai ir jos žmonėms ar politinėms partijoms? Daugelio metų patirtis Europos Parlamente nenuginčijamai rodo, kad visų pirmiausia yra atstovaujama savo šaliai, kitaip tariant – nacionaliniams interesams, derinant juos su politinės šeimos, kuriai atstovaujame, prioritetais, visos ES interesais. Stipri Lietuva stiprioje Europos Sąjungoje – taip trumpai galėčiau apibūdinti savo misiją ir darbą Europos Parlamente“. L. Andrikienė, Tarptautinės prekybos, Užsienio reikalų komitetų ir Žmogaus teisių pakomitečio narė, teigė, kad „visi sprendimai yra neatsiejamai susiję su Lietuva. Kiekvienas sprendimas, kurį priimu, pereina per filtrą – „kaip tai atsilieps Lietuvai?“.
Europos Parlamentas – milžiniška institucija, apimanti daugybę skirtingų interesų ir veiklos sričių. Visko aprėpti neįmanoma
Taip pat kalbėta apie Lotynų Amerikos regiono augančią svarbą pasaulyje bei būtinus glaudesnius ryšius su šiuo regionu. „Lotynų Amerikos regionas svarbus dideliu ekonominiu potencialu, demonstruojantis dideles politines ambicijas. Šio regiono valstybių vaidmuo didėja ir tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip, pavyzdžiui, Jungtinės tautos, Pasaulio prekybos organizacija“, – kalbėjo Lietuvos atstovė Europos Parlamente. „Apmaudu, bet Lietuvoje mes neskiriame šiam regionui reikiamo dėmesio, neformuojame ir nerealizuojame ten savo interesų. Mes nematome Lotynų Amerikos generuojamų galimybių, nevertiname jų kaip partnerių“.
Aptariant Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendradarbiavimo aspektus, L. Andrikienė priminė, kad EP neturi įstatymų leidžiamosios galios. O juk EP – tai vienintelė ES institucija, kuri yra tiesiogiai išrinkta ES valstybių narių piliečių. „Komisija šiuo atveju tampa labai svarbiu partneriu“, – konstatavo L. Andrikienė.
Stažuotojai taip pat domėjosi, kaip Lietuvos pirmininkavimas buvo įvertintas kitų šalių europarlamentarų, ar Lietuvai pavyko įgyvendinti visus pirmininkavimo prioritetų programos punktus. „Lietuvos pirmininkavimas vienareikšmiškai buvo įvertintas puikiai visų kolegų ir Europos Parlamente, ir kitose ES institucijose. Neneigsiu, kad Lietuva susidūrė su tam tikromis problemomis, kurios buvo sąlygotos trečiųjų šalių. Nepaisant to, Lietuva sugebėjo atskleisti, ką geba ir ko iš tiesų yra verta. Lietuva padarė daug daugiau nei iš jos buvo tikėtasi“, – džiaugėsi europarlamentarė.