Keletą metų finansinius nusikaltimus privačiame sektoriuje tyręs N.Kulačenkovas prie A.Navalno įkurto antikorupcinio fondo prisijungė 2013 m. Jis tikina jau tuomet supratęs, kuo rizikuoja, tačiau nesitikėjo, kad problemos prasidės taip greitai.
„Per pirmą darbo pokalbį Aleksejus pasakė, kad man bus iškelta baudžiamoji byla, o iš 10-ies su juo dirbančių žmonių prieš penkis yra pradėti tyrimai.
Bylos iškėlimas man buvo šioks toks siurprizas. Maniau, kad nepadarysiu nieko, kas suteiktų jiems dingstį tokią bylą iškelti“, – teigė N.Kulačenkovas.
Federalinė tyrimų tarnyba (FST) jau 2014-asiais surado priežastį jį nubausti. Prieš 38-ąjį A.Navalno gimtadienį N.Kulačenkovas išvyko į Vladimirovo miestą, kuriame pasisavino vietos keistuolio Sergejaus Sotovo kurtą plakatą.
Keletą savaičių anksčiau A.Navalnas to plakato nuotrauka buvo pasidalinęs tviteryje.
„Antikorupcinio fondo veiklą stebinti FST pagalvojo, kad iš to (vagystės – red.) galima iškelti baudžiamąją bylą. Jie užtruko kelis mėnesius, kol surado Sotovą. Iš pradžių jis sakė besidžiaugiantis, kad kas nors pasiima tuos plakatus, kadangi tai reiškia, jog jie kažkam patinka. Po kelių mėnesių Sotovas jau tikino labai nukentėjęs“, – pasakojo N.Kulačenkovas.
N.Kulačenkovas: „Manau, kad tai viena absurdiškiausių bylų, iškeltų Rusijos aktyvistams. Aš ja net šiek tiek didžiuojuosi. Tiesiog pavogiau popieriaus gabalėlį, o manęs ėmė ieškoti Interpolas.“
Anot pašnekovo, iš pradžių S.Sotovas plakatą įvertino 2 JAV doleriais (1,62 euro). Vis dėlto Tyrimų komitetui atlikus tris ekspertizes, vertė neva išaugo iki 80 JAV dolerių (64,9 eurų).
„Manau, kad tai viena absurdiškiausių bylų, iškeltų Rusijos aktyvistams. Aš ja net šiek tiek didžiuojuosi. Tiesiog pavogiau popieriaus gabalėlį, o manęs ėmė ieškoti Interpolas“, – teigė jis ir pridūrė, kad šio plakato vagystės tyrimu rūpinosi net generalinis prokuroras ir aukščiausio lygio saugumo tarnybos.
N.Kulačenkovas iš Rusijos išvyko likus mėnesiui iki tol, kol jam buvo pateikti oficialūs kaltinimai.
„Mėnesiu vėliau nebebūčiau galėjęs to padaryti. Nenorėjau išmėginti Rusijos teismų sistemos, kadangi mačiau daugybę atvejų, kai teisėjai dėl politinių priežasčių tiesiog ignoravo įkalčius“, – teigė jis.
Ilgas kelias į Lietuvą
Pirmiausia N.Kulačenkovas išvyko į Šiaurės Kiprą, kur praleido keletą mėnesių. Čia tiesiog laukė, kas bus toliau. Vis dėlto baigiantis Šengeno vizos galiojimui pašnekovas susisiekė su Lietuvoje esančia nevyriausybine organizacija, kuri pasiūlė pagalbą.
Gavęs turistinę vizą N.Kulačenkovas Vilniuje laukė, kol „ši absurdiška byla bus uždaryta“. Vis dėlto sužinojęs, kad buvo įtrauktas į Interpolo ieškomų asmenų sąrašą, Lietuvoje paprašė prieglobsčio – jis buvo suteiktas 2015-ųjų gruodį.
N.Kulačenkovas: „Ši byla nebus uždaryta tol, kol Putinas nepasitrauks ar kitaip nebus pašalintas iš valdžios. Jei yra išduotas arešto orderis, o tu palikai šalį ar kitaip slapstaisi, senaties terminas netaikomas. Deja, man laikas nepadės.“
„Ši byla nebus uždaryta tol, kol Putinas nepasitrauks ar kitaip nebus pašalintas iš valdžios. Jei yra išduotas arešto orderis, o tu palikai šalį ar kitaip slapstaisi, senaties terminas netaikomas. Deja, man laikas nepadės“, – tikino jis.
Pašnekovas teigia, kad Rusijoje likę jo tėvai kentėjo labiau nei jis pats. Jie du kartus buvo apklausti, namuose buvo atliekamos kratos. „Pirmą kartą – formaliai, o antrą kartą, po mano išvykimo, tai buvo tarsi kerštas“, – mano N.Kulačenkovas.
Lietuvoje prieglobstį gavęs vyras sako, kad kratos artimųjų namuose – įprasta FST bauginimo taktika.
„Kai publikavome tyrimą apie (premjerą Dmitrijų – red.) Medvedevą, į gatves protestuoti išėjo daugybė studentų. Saugumo tarnybos bandė įbauginti ne tik juos, bet ir jų tėvus.
Tiems, kurie dirba valstybiniame sektoriuje, sakė, kad jų vaikai negali dalyvauti protestuose, antraip patys bus atleisti. Tol, kol Rusijoje 70 proc. ekonomikos kontroliuoja valstybė, taip grasinti nėra sunku“, – pasakojo N.Kulačenkovas.
Kurioziškos situacijos
Dabar N.Kulačenkovas pirmuosius metus po išvykimo iš Rusijos prisimena su šypsena – tuomet netrūko ir kurioziškų situacijų. Kaip pats sako, 2015-asiais priėmė kvailoką sprendimą – išvyko į Baltarusiją.
N.Kulačenkovas: „Kai mane nuvežė į policijos nuovadą, čia dirbantis pareigūnas norėjo susisiekti su FST, tačiau nė neįsivaizdavo, kaip tai padaryti. Mačiau, kaip jis tai gūglino. Internete rado kažkokį numerį, pavyko prisiskambinti tik iš antro karto – tuomet prisistatė, paklausė, ką daryti su tuo N.Kulačenkovu. Jam liepė atsiknisti ir daugiau neskambinti.“
Nors tuomet jam dar nebuvo išduotas arešto orderis, N.Kulačenkovas buvo įtrauktas į ekstremistų sąrašą. Todėl vos įsiregistravus viešbutyje į jo kambarį įsiveržė automatiniais šautuvais ginkluoti pareigūnai.
„Kai mane nuvežė į policijos nuovadą, čia dirbantis pareigūnas norėjo susisiekti su FST, tačiau nė neįsivaizdavo, kaip tai padaryti. Mačiau, kaip jis tai gūglino.
Internete rado kažkokį numerį, pavyko prisiskambinti tik iš antro karto – tuomet prisistatė, paklausė, ką daryti su tuo Kulačenkovu. Jam liepė atsiknisti ir daugiau neskambinti“, – juokdamasis prisimena pašnekovas.
N.Kulačenkovo kolegos Maskvoje žinojo, kad jis sulaikytas, ketino šią istoriją paviešinti. Vis dėlto A.Navalno bendražygis džiaugiasi, kad tai nebuvo padaryta – antraip FST ir Tyrimų komitetas būtų iš karto sureagavęs, o N.Kulačenkovas nedelsiant išsiųstas į Rusiją.
„Praėjus 12-ai valandų atvyko advokatas, pasakė, kad be arešto orderio negali manęs taip ilgai laikyti (suimto – red.). Tada pasiūliau pasirašyti pasižadėjimą, kad vos paleistas pats prisistatysiu FST. Jie pamanė, kad tai – gera idėja, todėl mane paleido.
N.Kulačenkovas: „Praėjus 12-ai valandų atvyko advokatas, pasakė, kad be arešto orderio negali manęs taip ilgai laikyti. Tada pasiūliau pasirašyti pasižadėjimą, kad vos paleistas pats prisistatysiu FST. Jie pamanė, kad tai – gera idėja, todėl mane paleido.“
Dabar tai linksma prisiminti, tačiau tuomet buvo visiškai nejuokinga“, – pasakojo N.Kulačenkovas.
Tiesa, pašnekovo bėdos sulaikymu Baltarusijoje nesibaigė. 2016-ųjų vasarį, jau gavęs prieglobstį Lietuvoje, jis buvo suimtas vos atvykęs į Kiprą. Vietos nuovadoje jam teko praleisti keletą dienų – kol pareigūnai išsiaiškino, kad arešto orderis išduotas dėl politinių priežasčių.
„Ligi šiol nesu tikras, ar kokia šalis nepamiršo ištrinti (mano pavardės iš ieškomų asmenų sąrašo – red.), ir ar į ją nuvykęs nebūsiu suimtas, ar kalėjime neteks praleisti poros dienų tol, kol jie supras, kad (arešto – red.) orderis nebegalioja. Arba kad jie nesusisieks su Rusija ir mano ekstradiciją įvykdys be Interpolo įsikišimo“, – sakė N.Kulačenkovas.
N.Kulačenkovas: „Galiu keliauti į daugiau ar mažiau civilizuotas šalis, tačiau jei vykčiau į Rusiją mylinčias valstybes, pavyzdžiui, Graikiją ar Azijos šalis, geruoju nesibaigtų.“
„Galiu keliauti į daugiau ar mažiau civilizuotas šalis, tačiau jei vykčiau į Rusiją mylinčias valstybes, pavyzdžiui, Graikiją ar Azijos šalis, geruoju nesibaigtų“, – pridūrė jis.
Kova prasidėjo nuo nesąžiningų rinkimų
Lietuvoje gyvenantis ir vis dar A.Navalno antikorupciniame fonde dirbantis N.Kulačenkovas teigia jau labai seniai pastebėjęs, kad Rusija eina netinkama linkme.
„Prisimenu 2009-ųjų savivaldybės rinkimus. Į savo rinkimų apylinkę Maskvoje nuėjau likus maždaug dešimčiai minučių iki jos užsidarymo. Kol sąraše ieškojo mano pavardės, pamačiau, kad balsavo vos keli žmonės.
Kitą dieną išgirdau, kad aktyvumas apylinkėje siekė 70 procentų. Supratau, kad kažkas ne taip. Manau, kad tai buvo mano kelio pradžia“, – tikina N.Kulačenkovas.
Greitai jis tapo rinkimų stebėtoju, net ėmė vadovauti vietos rinkimų komitetui – visi jo organizuoti balsavimai buvo sąžiningi. „Žinoma, tai vyko Maskvoje. Ir dabar jie čia stengiasi nesukčiauti, kadangi tai gali baigtis protestais kaip 2011 metais“, – mano N.Kulačenkovas.
Pašnekovas tikina, kad 2012 m. stebėdamas rinkimus ir pamatęs, jog maždaug pusė žmonių balsuoja už Vladimirą Putiną, nusprendė, kad reikia kažką daryti –„ne tik skaičiuoti balsus“, todėl neilgai trukus prisijungė prie A.Navalno kovos su korupcija.
Fondas – paskutinė viltis
N.Kulačenkovas teigia, kad jis ir kolegos kiekvieną savaitę sulaukia šimtų laiškų, kuriuose pranešama apie korupciją visoje šalyje.
„Niekas nebesitiki, kad pareigūnai ką nors padarys. Kai kuriems rusams mes esame paskutinė viltis. Viena vertus, gerai, kad turime tokią reputaciją, kita vertus, labai liūdna, nes galime perskaityti tik dešimtadalį tokių laiškų“, – sakė jis.
N.Kulačenkovas: „Niekas nebesitiki, kad pareigūnai ką nors padarys. Kai kuriems rusams mes esame paskutinė viltis. Viena vertus, gerai, kad turime tokią reputaciją, kita vertus, labai liūdna, nes galime perskaityti tik dešimtadalį tokių laiškų.“
N.Kulačenkovas teigia, kad nors korupcija egzistuoja daugybėje kitų šalių, užsieniečiai dažnai nesupranta, kaip labai supuvusi yra Rusijos sistema.
„Naujausias pavyzdys – gaisras Kemerove. Tai nėra tiesioginė korupcija, tačiau sistema veikia taip, kad niekam nerūpi priešgaisrinis saugumas. Galbūt prekybos centro savininkė turėjo duoti kyšį, pavyzdžiui, kad gautų leidimą statyboms, todėl sutaupė priešgaisrinio saugumo srityje.
O galbūt tiesiog sumokėjo kyšį tarnyboms, turėjusioms patikrinti saugumo sistemas, signalizaciją“, – sakė N.Kulačenkovas apie 64 gyvybes nusinešusį gaisrą Sibiro mieste.
Anot N.Kulačenkovo, nors korupcija aukščiausiuose valdžios sluoksniuose nieko tiesiogiai nepražudo, matydami, kad politikai lieka nenubausti, jų pavyzdžiu seka ir žemesnio rango pareigūnai.
N.Kulačenkovas: „Pastaraisiais metais valstybinei propagandai pavyko įteigti, kad tai – normalu, jog tokia pati korupcija egzistuoja JAV, Lietuvoje ar kitose šalyse. Todėl žmonės ima galvoti, kad nieko negali padaryti.“
„Daugelis rusų supranta, kad korupcijos lygis šalyje yra itin aukštas. Paklausk bet kokio taksi vairuotojo bet kuriame mieste, kur yra gubernatoriaus namas, ir jis parodys didžiausią dvarą prestižiniame rajone. Visi supranta, kad tai – dėl korupcijos.
Pastaraisiais metais valstybinei propagandai pavyko įteigti, kad tai – normalu, jog tokia pati korupcija egzistuoja JAV, Lietuvoje ar kitose šalyse. Todėl žmonės ima galvoti, kad nieko negali padaryti“, – pasakojo N.Kulačenkovas.
Paklaustas, ar žinodamas, kad jo laukia pabėgėlio likimas, vis tiek būtų prisijungęs prie A.Navalno, pašnekovas atsakė užtikrintai: „Žinoma.“
„Jei manyčiau priešingai, būtų labai liūdna. Pirmieji dveji metai po išvykimo iš Rusijos buvo itin sunkūs: nežinai, ką darysi, turi problemų dėl dokumentų, tavęs ieško Interpolas. Tačiau manau, kad elgiuosi teisingai. Manau, kad padedu savo šaliai, bent jau stengiuosi nukreipti ją teisinga linkme“, – teigė N.Kulačenkovas.
„Laisvos Rusijos veidai“ – specialus 15min projektas, pasakojantis apie Rusiją palikti priverstus disidentus. Dalindamiesi savo istorijomis, opozicionieriai padeda geriau suprasti Kremliaus režimą ir Rusijos visuomenę.
