Juodai apsirengę apsaugininkai apsupę banką pagrindinėje Rygos Laisvės gatvėje. Šalia stovi garsusis laisvės paminklas, kurio apačioje iškaltas latvių karo šūkis: „Tėvynei ir laisvei“.
Tačiau tik kas penktas latvis tiki, kad sausio 1 dieną prasidėsianti nauja era – įstojimas į euro zoną – išties bus palanki tėvynei ir laisvei. Daugelis bijo, kad bus priešingai. Juodai apsirengę vyrai neša eurų rinkinius į banką.
Nuo gruodžio 10 dienos ryto šių rinkinių galima įsigyti 302 vietose visoje Latvijoje už 10 latų (arba 14,23 euro). Pirkėjai rankose varto naująsias savo euro monetas, apžiūrinėja averse pavaizduotą gražios moters tautiniais drabužiais atvaizdą. Ar jie turėtų džiaugtis naujais pinigais, kuriais galės atsiskaityti 17-oje šalių, ar liūdėti dėl atsisakomos nacionalinės valiutos? Niekas tiksliai nežino. Kiekvienam piliečiui leidžiama nusipirkti penkis tokius rinkinius, kurių iš viso bus parduota 800 tūkst.
Prieš mėnesį, lapkričio pradžioje, melancholiškai nusiteikę latviai stovėjo eilėse, kad galėtų nusipirkti vieną iš paskutinių 500 tūkst. vieno lato monetų. Ant vienos jų pusės buvo užrašyta „1 latas“, o ant kitos – „1,42 euro“. Toks yra oficialus šių valiutų kursas. „Su šiais Latvijos atvaizdais nėra ką daugiau veikti, tik išmesti į šiukšlių dėžę“, – sako suvenyrų pardavėja Marta ir nubraukia ašarą.
Ar kainos kils?
Pardavėjoms Zinaidai ir Aidai patinka, kaip atrodo naujieji eurai, kuriuos joms parodo žurnalistai iš Estijos. Nors jų parduotuvėje visos kainos parašytos ir latais, ir eurais, moterys sutrikusios. Kaip nuo sausio 1 dienos reikės skaičiuoti kainas ir latais, ir eurais tuo pačiu metu? Kaip reikės sudėti monetas ir kupiūras į kasos aparato stalčių?
Labiausia Zinaida ir Aida bijo kainų kilimo. Jų manymu, nesvarbu, ką žada valdžia ir tūkstančių parduotuvių vitrinas puošiantys „sąžiningo perėjimo prie euro“ ženklai, – kainos neišvengiamai šoktels į viršų.
Klasikinis pavyzdys – kava. Dabar kavos puodelis spaudos kioskuose kainuoja vieną latą. Daug proto nereikia, kad nuspėtum, jog nuo sausio šio puodelio kaina bus suapvalinta iki 1,5 euro. Latvijos vartotojų apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi 7599 kainų konvertavimo atvejus, jau atrado 3 tūkst. netikslumų.
Painiavos ir bendro nesusikalbėjimo fone Finansų ministerijos skyriaus, atsakingo už perėjimą prie euro, vadovė Arina Andreičika nė kiek nesijaudina, kad tiek mažai latvių palankiai žiūri į bendrąją valiutą. Pasirodo, ministerija turi dar vieną apklausą, kurios duomenimis, pusė gyventojų palaiko eurą. Be to, jų dalis nuolat auga.
Nori euro ir europinių algų
Pasak A.Andreičikos, Latvijos įstojimas į euro zoną yra didžiulis pasiekimas. Kaimynė Estija bendrąją ES valiutą naudoja nuo 2011 metų. Abiejų šalių prezidentai ketina susitikti sausio 2 dieną nedideliame Rūjienos miestelyje – per iškilmingą ceremoniją jie iš bankomato išsiims naujos valiutos banknotų.
Dvi draugės Niina ir Ella kas antrą dieną susitinka čeburekų kioske. Viena iš jų yra pardavėja, kita – klientė. Jas taip pat sieja entuziazmas dėl Latvijos įstojimo į euro zoną. „Tegul ateina euras! – sušunka jos vienbalsiai. – Bet jam atėjus tegul ateina ir tokios pačios algos kaip normaliose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje.“
