Kad įsigaliotų konstitucijos pataisos, suteikiančios teisę Latvijos piliečiams paleisti parlamentą, joms turi pritarti daugiau kaip pusė rinkėjų, kurių iš viso birželio pradžioje užregistruota 1 512 755.
Latvijos prezidentas Valdis Zatleris, balsavęs šeštadienį referendume dėl profesinių sąjungų siūlomų konstitucijos pataisų, sakė žurnalistams esąs įsitikinęs, kad Seimas artimiausiu metu priims jam siūlomas alternatyvias pataisas.
Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga šeštadienį taip pat balsavo referendume už konstitucijos pataisas, kurios suteiktų piliečiams teisę paleisti Seimą, bet nemano, jog jos idealios.
Po balsavimo ji pabrėžė – tegu rinkėjai nesiskundžia, kad neturi galimybės paveikti politinius procesus šalyje, nes būtent referendumas suteikia jiems tokią galimybę.
V.Vykė-Freiberga sakė žurnalistams palaikanti pataisų projektą, nes Seimas šiuo klausimu buvo pernelyg užsispyręs, deputatai pasijutę, kad jiems viskas galima.
Referendumui pateiktos pataisos nėra idealios, sakė ji ir pažymėjo, kad parlamentarai turėtų skubos tvarka pasiūlyti patobulintą šio įstatymo projekto variantą.
Paprašyta įvertinti valdančiosios koalicijos raginimą rinkėjams nedalyvauti referendume, V.Vykė-Freiberga atsakė: „Matyt jie nelabai tvirtai jaučiasi savo pozicijose“.
Anksčiau buvo pranešta, kad Seimas atmetė Latvijos konstitucijos pataisas, kurios leistų piliečiams inicijuoti parlamento paleidimą, todėl teko rengti referendumą.
Tačiau, pasak nuomonių apklausas rengiančios firmos „Latvijas Fakti“ direktoriaus Aigaro Freimanio, kurį cituoja „Reuters“, referendume dalyvaus 35-40 proc. rinkėjų.
CRK pirmininkas Arnis Cimdaras sakė, kad balsavimas vyksta ramiai, pranešimų apie pažeidimus nėra.
Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. vietos ir (Lietuvos) laiku ir dirbs iki 22 valandos. Pirminiai plebiscito rezultatai paaiškės jau sekmadienio naktį, o oficialūs – po savaitės.
Plebiscitą dėl pasiūlymo pakeisti konstituciją, kad būtų galima rengti referendumus dėl 100 vietų parlamento paleidimo, remia opozicinės partijos, tačiau jam nepritaria premjero Ivaro Guodmanio keturių partijų vyriausybė.
„Referendumas nieko neišsprendžia. Jis tik pasiūlo naujų rinkimų galimybę“, – radijai sakė I.Guodmanis.
Kiti parlamento rinkimai šalyje turi vykti 2010 metais.
79-ojo konstitucijos straipsnio pataisos parengimą ir nuostatos, kad sprendimas paleisti Seimą laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip pusės paskutiniuosiuose Seimo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų dauguma, įtvirtinimą inicijavo Latvijos laisvųjų profsąjungų sąjunga (LLPS).
Šiuo metu pagrindinis įstatymas skelbia, kad tokia tvarka taikoma referendume svarstyti perduotiems įstatymo projektams ir sprendimui dėl Latvijos narystės Europos Sąjungoje, taip pat esminėms tokios narystės sąlygų pataisoms.
Taip pat numatoma 78-ąjį straipsnį papildyti nuostata, kad dešimtoji rinkėjų dalis turi teisę Latvijos prezidentui teikti ne tik konstitucijos pataisų projektą ar įstatymo projektą, bet ir sprendimo paleisti Seimą projektą.
Latvijos prezidentas Valdis Zatleris anksčiau yra pareiškęs, kad nepriklausomai nuo referendumo baigties teiks Seimui įstatymo leidžiamąją iniciatyvą dėl konstitucijos pataisų, kurią parengė Konstitucinės teisės komisija (KTK) prie prezidento.
Ši komisija teigė, kad LLPS parengtas projektas yra neišbaigtas, ir reikia ne tik apgalvoti subalansuotą ir šiuolaikinės teisės reikalavimus atitinkantį parlamento paleidimo mechanizmą, bet ir reglamentuoti pirmalaikių rinkimų eigą.
Specialistai ragino pakoreguoti kai kuriuos konstitucijos straipsnius, suteikiant prezidentui nuolatinę teisę paleisti Seimą, nesiejant šios teisės su referendumu ir galimu prezidento pasitraukimu iš savo posto. Tai užtikrintų, kad prezidentas vykdytų konstitucijos nustatytą nuolatinio arbitro funkciją ir tuo atveju, jei tektų pirma laiko paleisti Seimą ir šaukti naujus rinkimus.
KTK taip pat akcentavo, kad svarbu neleisti susidaryti padėčiai, kai šalyje nėra teisėto Seimo ir prezidentas neturi valdžios, siūlydamas numatyti sąlygą, kad prezidentas negalės paleisti Seimo, jei iki jo įgaliojimų pabaigos likę mažiau nei pusmetis.
Komisija taip pat siūlo nustatyti, kad prezidentas neturi teisės paleisti Seimą anksčiau nei praėjus šešiems mėnesiams po jo pirmojo susirinkimo, taip pat, jei iki parlamento įgaliojimų pabaigos likę mažiau nei šeši mėnesiai.
Analitikų nuomone, siekti teisės paleisti parlamentą paskatino visuomenės nepasitenkinimas politikais, siekiančiais, kaip mano paprasti žmonės, tik savo pačių naudos.
„Taip nutiko dėl to, jog politinis elitas iš esmės buvo taip atitrūkęs nuo realybės, kad ... erzino visus ir išprovokavo daug pilietinės agitacijos“, – sakė Latvijos universiteto politologijos profesorius Nilas Muižniekas.
Kad pataisa įsigaliotų, jai turi pritarti mažiausiai pusė visų šalies rinkėjų – maždaug 750 tūkst. žmonių.
„Nustebčiau, jei jie sukviestų pakankamai žmonių. Rugpjūčio pradžia nėra tas laikas, kai žmonės politiškai aktyvūs“, – sakė N.Muižniekas.
Neseniai paskelbtais instituto „Market Data“ apklausos duomenimis, net 72 proc. respondentų sakė, kad pritartų siūlomai pataisai, ir tik 9 proc. balsuotų prieš.
Rugpjūčio 23 dieną latvių laukia dar vienas referendumas – dėl didelio pensijų padidinimo.
Visuomenės pasipiktinimas didėjo ir dėl to, kad pastarųjų metų ekonominis bumas, kai ekonomikos augimas būdavo nusakomas dviženkliais skaičiais, šiemet dėl kreditų krizės virto
nuosmukiu. Pragyvenimas taip pat gerokai pabrango, o infliacija siekia beveik 20 procentų.
Laikraštis „Neatkariga avize“, kuris šiam referendumui nepritaria, rašė, kad siūlomi pakeitimai sudarys bet kokiai rinkimų rezultatais nepatenkintai partijai tuoj pat inicijuoti referendumą ir išprovokuoti politinį paralyžių.
Tačiau laikraštis „Diena“ nurodo, kad galia paleisti parlamentą būtų geras dalykas. "Galimybė prarasti parlamento nario statusą tikrai paskatins „100 išmintingiausių galvų“ dirbti produktyviau ir skaidriau“, – teigia „Diena".
Referendumas rengiamas todėl, kad birželio pradžioje Seimas atmetė 215 567 piliečių parašais aprobuotas konstitucijos pataisas, numatančias suteikti žmonėms teisę paleisti Seimą.
V.Zatleris sakė jau gavęs ekspertų vertinimą ir rekomendacijas ir pažadėjo įstatymų numatyta tvarka pateikti savąjį pataisų projektą.
„Esu įsitikinęs, kad artimiausiu laiku Seimas priims tas konstitucines pataisas ir liaudies lūkesčiai išsipildys – pačiai paleisti Seimą, kai to reikės“, – sakė prezidentas.
V.Zatleris pabrėžė, kad piliečiai turi aktyviau reikšti savo požiūrį, nes ta idėja suteikia žmonėms galimybę atšaukti parlamento deputatus.
„Labai norėčiau padėkoti tiems, kurie buvo aktyvūs ir atsakingi, nes taip mes pamatysime savo būsimą šalį“, – sakė jis, atėjęs balsuoti į Rygos kongresų rūmus kartu su žmona Lilita Zatlere.
