– Kokia Latvijos visuomenės reakcija į Vyriausybės sprendimą suteikti teisę atleisti darbuotoją, darbdaviui nepateikus COVID-19 sertifikato?
– Didžiausia emocija – nustebimas. Tokio drastiško pareiškimo, niekas nesitikėjo. Ir kol kas netiki, kad šis sprendimas gali būti įgyvendintas.
Trūksta aiškumo, kaip tai teisiškai įgyvendinti. Taip pat yra dalis visuomenės, kuri į tokį įstatymą žiūri kaip į žmogaus teisių pažeidimą ir tai gali turėti svarią įtaką dėl priėmimo arba atmetimo.
Įdomu ir tai, kad kartu svarstomos ir kitos vakcinavimo skatinimo alternatyvos, tokios kaip loterijų organizavimas. Dvi priemonės, bet labai kardinalios.
– Kuo pati Latvijos valdžia motyvuoja šį įstatymą?
– Greičiausiai tai susiję su mažais skiepijimo tempais, tik trisdešimt procentų visuomenės yra vakcinuota abiem dozėmis.
Toks mažas aktyvumas rodo, kad iki rudens pasiekti kritinę vakcinuotų asmenų masę, jog sulaukus rudens leistų normaliomis sąlygomis grįžti į gyvenimą, sunku.
Dabar – vasara, virusas plinta mažiau, tačiau lyginant su Lietuva jis didesnis ir tai gali virsti dar didesniais skaičiais.
– Sprendimai įstatymo įteisinimui vyksta gana sparčiai, pats įgyvendinimas numatytas nuo rugsėjo 15 dienos. Ar jau šiek tiek aišku, kaip reikės tai daryti? Darbuotoją bus privaloma atleisti iškart, ar tai tik kraštutinė priemonė?
– Šiandien į šį klausimą atsakyti sunku. Bent jau mano verslas informacijos neturi jokios. Nežinia, ar pačiai valdžiai aišku, kaip tai turėtų veikti.
– Kodėl latviai nesiskiepija? Ar daug tokių, kurie kaip ir kai kuriuose Lietuvos regionuose laukia „Sputnik“ vakcinos?
– „Sputnik“ vakcinos laukiančiųjų tikrai mažas procentas ir tai nėra esminė priežastis. Manyčiau, žmonės nenori arba bijo skiepytis ne dėl to, kokią vakciną jie gaus, o dėl galimo šalutinio poveikio.
Žvelgiant bendrai, nesiskiepijimo priežastys panašios kaip ir Lietuvoje. Tačiau kodėl Lietuvos vakcinuotųjų skaičius didesnis, tai dėl to, kad anksčiau pradėtos vakcinavimo programos. Latvijoje didesni vakcinų kiekiai buvo pasiekiami vėliau nei lietuviams. Lietuvoje tai pradėta daryti mėnesiu anksčiau.
Nepamirškime ir to, kad vasaros sezonas, žmonės turi kitų reikalų. Priežasčių įvairių ir čia vyriausybių tikslas – įtikinti gyventojus. Informacijos apie vakcinaciją tikrai yra, aktyvesni žmonės ją susiranda. Tačiau yra dalis visuomenės, kuri nenori jos ieškoti arba tiesiog nemato prasmės tam tikriems veiksmams atlikti, kaip ir įvairiose kitose gyvenimo srityse.
– Jei vis tik įstatymas bus priimtas ir rugsėjo 15 d. reikės priimti sprendimus dėl darbuotojų tolesnio darbo, kokie bus jūsų veiksmai?
– Man galvos sukti labai nereikės, visi darbuotojai vakcinuoti. Visi darbuotojai laukė galimybės tai padaryti. Gal kiek aktualesnis šis klausimas įmonėms, kuriose dirba daugiau kaip 100 darbuotojų. Ten, manau, kils klausimų, ką daryti.
Atleisti darbuotojus bus sudėtinga, nes tai įmonės vertę sukuriantys žmonės. Pirmiausia mes žiūrime, kaip jie dirba darbą, o ne skiepytas ar ne.
Kita vertus, pačios įmonės turėtų skleisti žinią apie vakcinos naudą, kiekvienai įmonei tai turi būti svarbu, kitaip negalės sklandžiai vykdyti veiklos.
Aš asmeniškai kalbėjausi su savo darbuotojais apie skiepų naudą nuo pat pradžių ir tai davė tikrai teigiamą rezultatą.
Įmonės turi turėti atsakomybės pačios raginti skiepytis. Būdų yra įvairių, o vadovas geriausiai pažįsta savo darbuotojus ir žino, kaip tai padaryti. Kiek žmonių, tiek nuomonių, ir visa tai turi būti išdiskutuota.
Mano įsitikinimu, tiktai skiepijimasis gali išgelbėti mus nuo dar vieno karantino. Nors sergančiųjų skaičiai nukritę, bet vėl stebima tendencija jiems augti, o nesiskiepijimas prives prie situacijos, kuomet vėl turėsime nemalonumų. Tai pajaus visi, tiek tie, kurie pasiskiepijo, tiek tie, kurie nepasiskiepijo.
